„Nėra pasaulyje tokios šalies, kur moterys uždirbtų daugiau arba vienodai kaip vyrai. Jos uždirba mažiau arba daug mažiau, o kai kuriose šalyse net kovoja už teisę dirbti. Šiuo požiūriu Lietuva yra stipri vidutiniokė.
Labai dažnai ta nelygybė prasideda nuo darbo skelbimo. Žmogus nepriimtas į darbą, o jau ieškoma tam tikros lyties, tam tikro amžiaus žmonių. Atsimenu tokį skelbimą: ieško personalo skyriaus vadovo, skliausteliuose – vyro. Jei kam neaišku, vadovas turi būti vyras“, – pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Valdas Dambrava.
„Mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje egzistuoja įsitikinimas, kad šeimos maitintojas yra vyras, o moters atnešami pinigai yra priedas prie biudžeto. Moteris nėra vertinama kaip šeimos maitintoja. Dėl to yra tendencija, kad, kai vyras sukuria šeimą ir joje atsiranda vaikų, net ir darbdaviai jaučia pareigą, kad reikia pakelti tarnybiniais laipteliais ir mokėti didesnį atlyginimą, nes vyrui reikia išlaikyti šeimą“, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Tiesa, diskriminaciją patyrusios moterys viešintis nelinkusios.
„Savo darbe susidūriau su tokia situacija: dirbau moteriškame kolektyve, kurio vadovė dažnai apgailestaudavo, kad dėl mažų atlyginimų šioje srityje sunku pritraukti darbuotojų vyrų. Turėti daugiau darbuotojų vyrų ji norėjo dėl to, kad manė, jog vyrai tiksliau mąsto ir geriau išmano matematiką.
Prisimenu atvejį, kai vienas jaunas vyras domėjosi galimybe dirbti mūsų srityje. Tuomet vadovė ieškojo būdų, kaip jo atlyginimą padaryti didesnį, negu paprastai gauna pradedantys darbuotojai, motyvuodama tuo, jog jam reikia išlaikyti šeimą. Tai ir buvo padaryta. Šiek tiek apmaudu.
Prisimenu, kai pati pradėjau dirbti – man net nebuvo pasakytas tikslus atlyginimas, tik pažymėta, kad jis bus labai mažas, bet gal galės tėvai kurį laiką padėti, nes tai galimybė šioje srityje įsitvirtinti“, – kalbėjo vilnietė Skaistė.
Kita vilnietė Toma diskriminaciją patyrė Amerikoje. Mergina išvyko studijuoti ir nusprendė susirasti darbą – įsidarbino jūrų gėrybių restorane. Praėjus maždaug 4 mėnesiams ji paprašė vadovo pakelti atlyginimą, šis sutiko – mergina gavo nebe 9, o 10 dolerių per valandą. Besidžiaugdama ji apie tai pasigyrė bendradarbiui, o šis užsiminė, kad vos pradėjęs dirbti gaudavo 10 dolerių už valandą.
Vėliau, pakalbėjusi su austrių specialistu meksikiečiu, sužinojo, kad šis pradėjęs dirbti gaudavo 8 dolerius per valandą. „Migrantams mokėjo mažiausiai, tada moterys, o tada baltaodžiai amerikiečiai vyrai“, – tokią išvadą apie atlyginimus JAV priėjo Toma.
Kokios priežastys lemia, kad moterys uždirba mažiau nei vyrai?
„Moterys tiesiog patenka arba tiesiog išstumiamos į tuos sektorius, kur daug mažesni atlyginimai. Socialinis darbas, siuvimas, lengvoji pramonė, slauga, bibliotekos ir t.t. O vyrai kažkokiu būdu patenka į tuos sektorius, kur atlyginimai yra didesni – tai ir finansai, draudimas, prekyba, statybos. Bet šitas dalykas nelabai parodo atlyginimų skirtumą. Tai tiesiog rodo, kad tame sektoriuje yra mažesnės algos, – sakė V.Dambrava. – Iš kitos pusės, kuo aukštesnės pareigos įmonėse, tuo ten mažiau moterų ir daugiau vyrų. Apačioje bus, ko gero, dauguma moterų, o viršuje bus dauguma vyrų. Vadovai, direktoriai, prezidentai, viršininkai dažniausiai bus vadovai. O vadovų atlyginimas Lietuvoje yra kelis kartus didesnis už pavaldinių.“
Personalo paieškos kompanijos partneris Andrius Francas patvirtina, kad moterys Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, uždirba mažiau nei vyrai: „Tai yra globali tendencija, kuri, aišku, po truputį mažėja.“
Anot jo, skirtumai ypač jaučiami regionuose: vyrai išlaiko šeimas, o moterys arba sukiojasi namuose, arba turi paprastesnį darbą. Maža to, neretai būna, kad moterys, besitaikydamos į tą pačią poziciją, kaip ir vyrai, net pageidauja gauti mažesnę algą.
„Argumentai gali būti keli. Pavyzdžiui, vyrai žymiai aktyviau nori augti, greičiau kilti karjeros laiptais. Kartais darbdavys pakelia algą, kad jis neišeitų. O tuo metu moteris jaučiasi patenkinta esamu darbu, be to, dažnai jos nori daugiau stabilumo. Juolab kad moterys labiau planuoja į priekį – žino, kad jei laukia vaikų gimimas, kam čia keisti visą situaciją, ieškoti naujo darbo, rizikuoti – gal geriau pralauksiu“, – svarstė A.Francas.
Irina Judina, SAMPRO profsąjungos pirmininkė, mano, kad įtakos skirtumams gali turėti paprasčiausia žmogaus prigimtis: „Mes negalėsime niekada eliminuoti skirtumų tarp vyro ir moters ir mes niekada negalėsime prilyginti vyro ir moters gebėjimų. Man atrodo, kad kartais siekiama tai dirbtinai pritraukti – mergaitės net raginamos siekti įgyti tokias specialybes, kurios yra būdingos vyrams. Bet tai ar čia nėra prieštaravimas tai pačiai prigimčiai?“
