Bankai Seime ieško užtarėjų
Lietuvoje veikiančių komercinių bankų sprendimas apmokestinti pinigų išgryninimą iš bankomatų sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Tad Seimas taip pat nutarė į tai reaguoti. Parlamente gimė idėja įvesti reguliavimą ir šioje srityje – siekiama, kad bankai leistų išsigryninti nemokamai didesnę sumą pinigų. Ar bent jau suma būtų vienoda visiems bankams.
Dabar bankai leidžia išsigryninti per mėnesį nemokamai skirtingas pinigų sumas. O štai DNB bankas nusprendė apmokestinti kiekvieną išgrynintą eurą.
Todėl bankų atstovai jau pradėjo žygius į Seimą. Penktadienį Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas įsiprašė į susitikimą su Seimo pirmininke L.Graužinienei.
„Aptarėme nepatogius klausimus“, – po susitikimo neslėpė S.Kropas.
Algos ir taip nėra didelės
Bankų atstovas L.Graužinienę bandė įtikinti, kad didinti nemokamo išgryninimo limitą yra neverta – Lietuvos gyventojų algos ir taip nėra didelės, todėl užtenka, kad per mėnesį klientams būtų leidžiama nemokamai pasiimti apie 500 eurų, priklausomai nuo banko.
„Didinti šią sumą nėra jokio reikalo. Šio limito pakanka“, – po susitikimo žurnalistams pareiškė S.Kropas.
Bankų asociacijos vadovas Seimo pirmininkę supažindino su tyrimu, kurį, beje, inicijavo patys bankai.
„Tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (80 proc.) bankomatų naudotojų per mėnesį bankomatuose išsigrynina ne daugiau nei 500 eurų, o dauguma jų (65 proc.) – iki 300 eurų“, – teigiama asociacijos išplatintame pareiškime.
Seimo pirmininkė S.Kropo vizito nekomentavo.
Nesinaudoja alternatyvomis?
Tuo pačiu bankai stebisi, kad Lietuvos gyventojai nesinaudoja išgryninimo alternatyvomis.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pinigų išgryninimo bankomatuose alternatyvos – prekybos centrų kasos, grynųjų pinigų terminalai, pašto skyriai – galima sakyti, beveik nenaudojamos.
„Perkant už tam tikrą sumą daugelio prekybos centrų parduotuvių kasoje pinigus galima pasiimti nemokamai ir ši suma nepatenka į nustatytus limitus išsigryninant pinigus bankomate. Tačiau tokiu būdu grynųjų pinigų pasiima labai dažnai arba dažnai tik 6 proc. gyventojų. Kituose terminaluose pinigų pasiima 4 proc., pašto skyriuje vos 1 proc. apklausos dalyvių, tuo tarpu bankomatuose – net 70 proc. apklaustųjų.
Tad jeigu pinigų išgryninimo alternatyvomis gyventojai naudotųsi aktyviau, visą grynųjų pinigų poreikį nemokamai galėtų patenkinti absoliuti dauguma bankų klientų“, – skelbia asociacija.
Grynieji pinigai – vis dar įpročio klausimas?
Bankų asociacija teigia, kad bene pusė gyventojų (43 proc.) grynuosius renkasi iš įpročio, nes taip jiems atsiskaityti patogiau nei kortele.
Iš įpročio grynaisiais pinigais dažniau atsiskaito vyresni nei 50 metų asmenys ir disponuojantieji mažesnėmis pajamomis (iki 260 eurų vienam šeimos nariui).
Tuo tarpu rečiau šią priežastį nurodė jaunesni nei 39 metų gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys trijuose didžiuosiuose miestuose.
Paskelbė, kur daugiausia atsiskaitoma grynaisiais
Dažniausiai grynaisiais atsiskaitoma tose vietose, kur nėra galimybės mokėti kortele: turguje, kirpyklose, grožio salonuose. Tačiau ir perkant maisto produktus, nors kortele paprastai atsiskaityti galima, didesnė dalis gyventojų (60 proc.) dažniausiai renkasi susimokėti grynaisiais. „Tai vėlgi lemia įprotis“, – pastebėjo S.Kropas.
Rečiau grynaisiais atsiskaitoma už būrelius, kitas ugdymo programas mokyklose, darželiuose (12 proc.), mokant už automobilio parkavimą (20 proc.), turistines, lankytinas vietas (22 proc.), statybos, būsto renovavimo darbus (23 proc.), degalinėse pilant kurą (26 proc.), paslaugas siuvyklose, valyklose (28 proc.), taksi paslaugas (33 proc.), kavinėse, restoranuose (37 proc.), paslaugas gydymo įstaigose (39 proc.).
„Tad tyrimas aiškiai parodė, jog nėra racionalaus pagrindo ažiotažui dėl nemokamo pinigų išgryninimo limitų. Akivaizdu, kad spaudimas politikams viešojoje erdvėje kyla iš šešėlinės ekonomikos sektoriaus.
Negrynųjų pinigų naudojimas užtikrina didesnes valstybės pajamas, lemia mažesnius kaštus valstybei ir visiems jos gyventojams“, – pažymi asociacijos prezidentas S.Kropas.
