Tolerantiški ir išsilavinę
Tai žmonės, kurie pasitiki savimi. Jie visuomet yra pasiekiami. Jie turi stiprius socialinius ryšius su šeima, draugais, kolegomis. Jie yra atviri pokyčiams ir naujovėms. Jie vienu metu dėmesį gali skirti daugeliui dalykų. Jie yra tolerantiški ir išsilavinę. Tačiau jie yra nekantrūs.
Tokią jaunosios kartos charakteristiką surašė sociologai.
Susidomėjimas „tūkstantmečio vaikais“ arba vadinamają Y karta (angl. Millennial) – 1980-2000 metais gimusiais žmonėmis – ypač pradėjo didėti auga paskutiniu metu, kai ji tapo didžiausią perkamąją galią turinčia karta. „Y-grikai“ jau sudaro didžiausią personalo dalį daugumoje organizacijų ir greičiausiai daugumai jų vadovaus po 5-10 metų.
„Forbes“ žurnalas šiemet išpaleido vien tik Millennial dedikuotą skiltį pavadinimu „Millennial Money“ (Y kartos pinigai). Finansų sektoriui ši karta yra tarsi galvosūkis, todėl ir investiciniai bankai vienas po kito daro Y kartos investuotojų apklausas bei dalijasi savo tyrimų rezultatais
Jaunosios kartos bruožai – kokie jie?
27 metų Gintarė Norvilaitė dar studijuodama ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistratūroje pradėjo domėtis „tūkstantmečio vaikų“ vartojimo įpročiais bei ypatybėmis.
Pokalbis su G.Norvilaite – apie tai, kam ir kaip pinigų atseikėja jaunimas.
– Ko investuotojai gali tikėtis iš „tūkstantmečio“ vaikų? Juk dažnai pirmieji uždirbti pinigai netrunka virsti automobilių detalėmis ar pirkiniais, kurių prireikia pomėgiams patenkini.
– Pati priklausau Y kartai, tad man įdomu patyrinėti tai, kam gi bendraamžiai leidžia savo uždirbtus pinigus. Atpažįstu ir save tose charakteristikose, kurios yra priskiriamos Y kartai.
Nemanau, kad tėvams labai smarkiai reikėtų sielotis dėl jau užaugusių savo vaikų. Tai viena labiausiai išsilavinusių kartų. Jauni žmonės yra linkę pirkti impulsyviai, išlaidauti. Bet kartu jie atidžiai skaičiuoja ir savo finansus.
Yra atlikta tyrimų, kurie liudija, kad jaunimui ypač rūpi jų finansinė gerovė ateityje, ir jie gana anksti pradeda kaupti pinigus pensijai privačiuose fonduose. Tad tėra mitas, kad jauniems žmonėms nerūpi, iš ko ir kaip jie gyvens po kelių dešimčių metų.
– Teigiama, kad jauni žmonės švaisto pinigus į kairę ir dešinę, ir jų kišenėse nuolat švilpauja vėjai. Esą, jie nesuka galvos dėl savo finansų. Mitas tai ar tikrovė?
– O, jie dar vadinami ir gobšuoliais. Vis dėlto tyrimai liudija, kad Y karta ne tik jaučia pareigą aukoti ne pelno siekiančioms organizacijoms, bet ir rūpintis savo tėvais.
Iš tiesų jie pareigingi. Paskolos išmokėjimas, jei tokią jie turi, bei finansinė gerovė ateityje yra daugumos Y kartos atstovų didžiausi rūpesčiai.
Išties mes, „y-grikai“, esame labiau linkę į impulsyvius pirkinius, grupinio apsipirkimo portalai ir panašios aplikacijos pavertė mus nuolaidų ir laimikių medžiotojais. Galbūt mes išlaidūs, bet kai perkam, tai galime išnaršyti visas internetines parduotuves ir nusipirkti iš tos, kurioje geriausias pasiūlymas. Tas pats galioja ir paslaugoms.
Gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo nėra svetimas jauniesiems „Y-grikams, tačiau nereikėtų gailėti šios kartos. Tai, kad jie yra viena labiausiai išsilavinusių, o tuo pačiu ir savimi pasitikinčių kartų, leidžia jiems greičiau nei paprastai kopti karjeros laiptais, o be to ir greičiau susitvarkyti su materialinę gerovę.
– Ar linkę jauni žmonės investuoti? Ar skiria iš algos pinigų santaupoms, o gal perka vertybinių popierių?
– Maždaug kas antras Y kartos žmogus jau kaupia pinigus senatvei. Dauguma tų, kurie tam dar neskiria lėšų, vis tiek kalba apie tai, kad tai darys užsidirbę daugiau pinigų, nei riekia kasdienėms išlaidoms.
Kita vertus, ir mūsų kartoje yra žmonių, kurie jau pakopė karjeros laipteliais aukštyn. Jie finansiškai tvirtesni ir jau domisi investavimo galimybėmis.
Atsidėti 10 ar daugiau procentų nuo savo pajamų į taupyklę šiai kartai tas pats kaip kas mėnesį sumokėti už komunalines paslaugas. Tikrai ne visiems tai sekasi daryti, bet bent jau didžiajai daugumai anot apklausų nuoseklus taupymas yra siekiamybė.
– O jūs pati?
– Stengiuosi taupyti. Kaupiu ir savo pensijai privačiuose fonduose, nes nepasikliauju vien tik valstybine pensijų sistema.
Ateityje, tikiuosi, galėsiu atidėti pinigų ir investicijoms. Į ką investuosiu dar nenusprendžiau, bet, manau, kad tokiu atveju visada gali pagelbėti profesionalūs finansų konsultantai.
– Vos pradėjusius dirbti jaunus žmones ima atakuoti įkyroki gyvybės draudimo agentai, brokeriai. Ar pavyksta atsispirti jų gundymams?
– Y kartos žmonėms gyvybės draudimas nėra patrauklus. Greta jų dar retai būna tas žmogus, kuriam galėtų likti sukauptos lėšos: dauguma juk dar neturi šeimos, vaikų.
Man gyvybės draudimas taip pat dar nėra prioritetinis. Kai galėsiu, manau, pasirinksiu kitokias investavimo rūšis.
Kita vertus, „y-grikai“ dabar yra tame gyvenimo etape, kai renkasi savo finansų konsultantus ir brokerių firmas pirmą kartą. Tie, kas sugebės prisikalbinti šiuos investuotojus – ateityje išloš ir dar daugiau. Šie jaunuoliai skiriasi nuo ankstesnių kartų ir reikia būti pasirengus su jais dirbti.
– O būstas? Ar jauni žmonės įstengia sukaupti lėšų pradinei įmokai, kurios verkiant reikia norint gauti būsto paskolą?
– Šios kartos požiūris į savo būstą yra kitoks, nei, pavyzdžiui, jų tėvų. Mūsų tėvai įsigyto būsto nevertino kaip investicinio projekto. Tai tiesiog buvo pirkinys visam laikui. Tuo tarpu mes, jų vaikai, negalvojame, kad įsigytame būste turėsime nugyventi visą gyvenimą.
Jaunimui būstas yra tarsi investicinis projektas ar sprendimas, priimtas gerai paskaičiavus. Bet jie nėra linkę statytis namų ar vilų užmiestyje.
Jie ieško nedidelio, kompaktiško buto gerose, patraukliose vietose, kad vėliau galėtų jį pelningai parduoti arba iškeisti į didesnį.
Be to, Y karta apskritai neskuba įsigyti savo būsto. Jiems yra visai normalu jį nuomotis. Finansiškai jiems tai net naudinga.
Tačiau išties kyla problemų panorus įsigyti tą patrauklų būstą kur nors miesto centre. Nes toks nekilnojamasis turtas yra ir investuotojų taikinys. Tačiau tikri investuotojai už jį gali sumokėti grynaisiais – apyvartinėmis lėšomis. O štai Y karta tai gali padaryti tik už paskolos pinigus. Tad jaunimui sudėtinga konkuruoti su profesionaliais investuotojais.
– Finansų konsultantams taip pat vis dažniau teks turėti reikalų su jaunąja karta. Ką jiems verta žinoti?
– Yra keletas taisyklių, kurių nevertėtų ignoruoti. Viena jų – šiai kartai labai svarbus asmeninis dėmesys ir pasitikėjimas savo konsultantu. O jis atsiranda tik betarpiškai bendraujant.
Kita taisyklė – jiems svarbu gauti informaciją „čia ir dabar“. Jauni žmonės nemėgsta laukti. Jie savarankiški, ir nori patys dalyvauti visuose procesuose bei priimant sprendimus.
Be to, vienas didžiausių iššūkių turto valdytojams – parinkti jauniems žmonėms tokius finansinius produktus, kurie yra pritaikyti šios kartos poreikiams.
Neseniai atlikta Pasaulio ekonomikos forumo apklausa, kurios metu visame pasaulyje apklausta 5000 Y kartos atstovų. Apklausos rezultatai parodė, jog ši karta yra itin susirūpinusi „gero darymu visuomenei“ ir teigia, kad pavyzdžiui verslui tai turėtų būti net svarbiau nei pelnas arba inovacijos. Šios pažiūros atsispindi ir jų pasirinkimuose dėl investicijų
– Smalsu, o koks yra šios kartos požiūris į aukštojo mokslo diplomą? Ar jaunuoliai linkę investuoti į mokslą – mokėti už studijas?
– Minėjau, kad ši karta yra ypač išsilavinusi. Mes turime tam visas galimybes: galime keliauti ir studijuoti bet kurioje pasaulio valstybėje.
Be to, tėvai taip pat spaudė savo vaikus siekti aukštojo išsilavinimo. Buvome ugdomi taip, kad įtikėtume, jog diplomas nulems mūsų gyvenimą.
Pastebėjau ir tai, kad jaunuoliai – pasiturintys Y kartos atstovai, kurie patys užsidirba pinigų, mažiau sureikšmina universitetinį išsilavinimą. Jie dažnai būna ypač verslūs, ir kitaip vertina aukštąjį mokslą nei dauguma jaunų Y kartos žmonių.
Darbdaviams reikia ištiesti diplomus, bet – ne visiems. Pasiturintys jaunuoliai dažniau kuria savo verslą – jie tampa startuoliais. O tiems žmonėms, kurie siekia karjeros, diplomas vis dėlto yra reikalingas.
Todėl pradėję dirbti jie neretai kimba į tolimesnes studijas, pavyzdžiui, magistratūros, ir už jas patys moka pinigus.
Gintarė Norvilaitė pranešimą apie jaunosios kartos ypatybes skaitė spalio pradžioje vykusioje profesionalių investuotojų konferencijoje „Vilnius Invest“.
