Žemės mokestis jau keleri metai skaičiuojamas pagal sklypo vidutinę rinkos vertę. Tačiau iki kitų metų vis dar taikomas pereinamasis laikotarpis: šiemet reikia mokėti 40 proc. sumažintą žemės mokestį, kitąmet – 20 proc. mažesnį, o jau 2017-aisiais teks mokėti visą priskaičiuotą žemės mokestį. Patį žemės mokesčio dydį nustato savivaldybės, jis gali svyruoti nuo 0,1 iki 4 proc.
Šiemet žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 27 mln. eurų, iš jų apie 4 mln. eurų – verslas.
„Yra jau sumokėta beveik 19 mln. eurų. Tai – pažangesnis, geresnis mokėjimas nei ankstesniais metais“, – atskleidė VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Iš viso yra beveik milijonas žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka trečdaliu mažiau gyventojų ir įmonių. Nuo pernai nesumokėto žemės mokesčio suma siekia beveik 1,5 mln. eurų. Drausmingiausiai žemės mokestį moka verslas.
Jau keleri metai žemės mokestį turi mokėti ir daugiabučių gyventojai, jei po jų namu esanti žemė priskirta jų nuosavybei. Tokį mokestį iš daugiabučių renka daugiau nei pusė savivaldybių ir visi didieji miestai. Mažiausiai tenka mokėti Klaipėdos ir Šiaulių miestų bei rajonų, Širvintų rajono daugiabučių gyventojams. Daugiausiai už žemę po daugiabučiais tenka mokėti Tauragės, Skuodo, Pakruojo ir Anykščių rajono gyventojams.
Beje, nesutinkantys su jų sklypui nustatyta žemės verte gali kreiptis į Registrų centrą, kad būtų atliktas žemės vertės perskaičiavimas, tačiau, Registrų centro duomenimis, sulaukiama vos vieno kito prašymo tą padaryti.
