Tėvams, Tomo seseriai ir jaunesniajam broliui netekties skausmas liko širdies žaizda. Ją dar labiau paaitrino prieš kiek laiko iš SEB banko gautas laiškas, adresuotas Tomui.
Rimantas pasakojo, jog šeimą ištiko šokas: „Tai buvo smūgis žemiau juostos. Laiškas buvo oficialus, niekieno nepasirašytas, tik su banko logotipu. Pernai lapkritį teismai Norvegijoje draskė širdį, o dabar – naujas smūgis“.
Laiške Tomui buvo dėkojama, jog jis naudojasi banko paslaugomis.
„Norėdami užtikrinti ilgalaikį ir abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą, pranešame, jog Jūsų sąskaitoje susidarė 14,51 euro skola (neįskaičiuojant nesumokėto sąskaitos tvarkymo mokesčio). Prašome Jūsų sumokėti skolą per 60 dienų nuo šio laiško gavimo dienos“, – rašė bankas.
Be to, laiške teigiama, jog, laiku nesumokėjus skolos, bus uždaryta Tomo sąskaita arba bankas inicijuos priverstinį skolos išieškojimą.
Tokių laiškų iš įvairių bankų, ko gero, gauna daugybė šalies gyventojų. Tačiau raginti senokai mirusį žmogų sumokėti skolą – pernelyg skausmingas dalykas jo artimiesiems.
„Laiške buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo bankas teikia informaciją. Paskambinau. Prisistačiau, jog esu Tomas Lekeckas ir norėčiau sužinoti, už ką esu skolingas.
Darbuotoja paprašė asmens kodo. Pasakiau, nes turiu Tomo tapatybės kortelę.
Sužinojau, jog skola susidarė už banko kortelės administravimą. Neva turime veikiančią kortelę.
Tuomet tai darbuotojai sakau, nepykite, aš esu Tomo tėvas. Sūnus prieš trejus metus žuvo. Ačiū, kad rūpinatės mirusiais klientais“, – su skausminga ironija Rimantas atpasakojo pokalbį su banko darbuotoja.
Marijampoliečiui buvo ir pikta, ir keista, nes po sūnaus žūties jiedu su žmona ir Norvegijoje, ir Lietuvoje sutvarkė visus formalumus, uždarė Tomo sąskaitas.
„Žmona buvo ir SEB banke. Negi jo darbuotojai nematė, jog liko neanuliuota Tomo banko kortelė, jei visus dokumentus sutvarkė? Mes juk negalime žinoti – bankai turi duomenų bazes. Visose jose užfiksuota, jog žmogaus nebėra gyvo.
Jei reikalaus, sumokėsiu tuos eurus, nenoriu, kad anūkams liktų skolų“, – griežtai kalbėjo Rimantas.
Vyras teigė, jog nebūtų taip skaudu ir pikta, jei po sūnaus žūties jie su žmona nebūtų rūpinęsi įvairių Tomo sąskaitų uždarymu ir kitų jo dokumentų tvarkymu.
Tėvai norėjo, kad jokie reikalai nebedrumstų nei jų, nei žuvusiojo ramybės, todėl į Tomui adresuotą banko laišką jie reagavo labai skausmingai.
Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Roma Grigienė teigė, jog, jos žiniomis, dauguma institucijų gali naudotis gyventojų registro duomenimis: „Anksčiau mums skambindavo ir iš bankų, prašydavo duomenų, nes tik mūsų skyrius galėjo naudotis registru. Pastaruoju metu tokiu skambučių labai sumažėjo. Manau, jog bankai sudarė sutartis su gyventojų registru“.
R.Grigienė teigė, jog skyriaus darbuotojos apie gyventojo mirtį registre pažymi iš karto, kai gauna tai liudijančią pažymą.
„Duomenys apie Tomo Lekecko mirtį į registrą buvo įtraukti 2013-ųjų sausio 17 dieną“, – informavo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja R.Grigienė.
SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius, „Lietuvos ryto“ televizijai komentuodamas situaciją dėl laiško žuvusiam marijampoliečiui, teigė: „Apgailestaujame, įvyko žmogiška klaida. Mūsų sistemoje nebuvo pažymėta, jog šis žmogus yra miręs.
Mes nurašysime tą skolą, nereikės mokėti.
Klaidų pasitaiko bet kuriame darbe“. ˙
