JAV kongresmenai jau paruošė įstatymo projektą, kuris leidžia areštuoti bankines sąskaitas ir kitus Saudo Arabijos aktyvus JAV. Beje, Baltieji rūmai jau pareiškė, kad įstatymą, jei dokumentas bus priimtas, vetuos.
Saudo Arabijos atstovai įspėjo, jog jų atsakas į šį įstatymą bus amerikiečių vertybinių popierių už 750 mlrd. JAV dolerių išpardavimas. Tą patvirtino ir patys Baltieji rūmai.
JAV prezidento administracija šią grėsmę įvertino rimtai ir ėmė raginti karalystę išlaikyti pasaulinės finansų sistemos stabilumą.
Griūtis – visame pasaulyje
Vis dėlto analitikai netiki, kad krizinis scenarijus virs realybe, ir mano, jog JAV ir Saudo Arabija susitars.
„IFC Markets“ analitikas Dmitrijus Lukašovas mano, kad tuo atveju, jei arabai vis dėlto imsis didžiojo išpardavimo, pasekmės JAV ekonomikai gali būti rimtos. Analitikas primena, jog pagal tarptautinius rezervus, kurie siekia 600 mlrd. JAV dolerių, Saudo Arabija užima trečiąją vietą po Kinijos ir Japonijos.
Bendri Saudo Arabijos aktyvai užsienio valiuta vertinama milžiniška suma – vos ne 2 trln. JAV dolerių. Pirmiausia realizuotos gali būti JAV, ES, Didžiosios Britanijos ir Japonijos valstybinės obligacijos. Būtent jos sudaro didžiąją dalį Saudo Arabijos turimų tarptautinių rezervų.
„Žinoma, pardavus nemažą kiekį aktyvų galima destabilizuoti finansų rinkas ir sugriauti kotiruotes. Tačiau, mano nuomone, viso to neigiamiausias aspektas yra tas, kad prie Saudo Arabijos gali prisijungti ir būrys paskirų privačių spekuliantų, ir atskiros valstybės. Tokiu atveju kyla pasaulinio biržų kracho rizika“, – kalba D.Lukašovas.
Parduos, o kas toliau?
Tačiau būtent dėl šios priežasties analitikas šį scenarijų vertina artimu nuliui ir pažymi, kad visi ginčai ir nesutarimai greičiausiai bus sureguliuoti apsieinant be aktyvų išpardavimo.
Rusijos finansų direktorių klubo pirmoji viceprezidentė Tamara Kasjanova pažymi: neaišku, kiek būtent JAV iždo vekselių turi Saudo Arabija.
Visa JAV valstybės skola OPEC vertinama 290 mlrd. JAV dolerių. Stambiausi amerikiečių valstybinių popierių savininkai – Kinija, turinti 1,27 trln. JAV dolerių, ir Japonija, kurios žinioje 1,2 trln. JAV dolerių.
Saudo Arabija kartelyje – stambiausia žaidėja, tačiau net jei karalystei atiteks visa amerikiečių valstybės skola, ji bus mažesnė nei minima 750 mlrd. JAV dolerių suma.
Tokiu atveju Saudo Arabija gali turėti JAV aktyvų dar už 450 mlrd. JAV dolerių. Tačiau ši suma turi būti išskaidyta po skirtingus sektorius ir skirtingas rinkas.
„Stambių kompanijų nedidelių dalių pardavimai įtakos pasaulio ekonomikai neturės“, – mano T.Kasjanova.
Blefas ir nieko daugiau
Analitikai daro prielaidą, kad Saudo Arabija, grasindama parduoti vertybinius popierius, blefuoja ir dėl to, kad, atsikračiusi amerikiečių iždo obligacijų ir kitų aktyvų, vargiai rastų kitą alternatyvą, kur investuoti pinigus.
„Saudo Arabijai investicijoms tektų ieškoti naujų objektų, kurių šiuolaikiniame pasaulyje pagal patikimumą prilygstančių JAV valstybinėms obligacijoms tiesiog nėra“, – svarsto „Alor broker“ analitikas Kirilas Jakovenko.
Kitos išsivysčiusios valstybės vertybinių popierių įsigijimas pakeltų tos šalies ir pačios karalystės sistemines rizikas. Saudo Arabijos kompanijos gali sulaukti bangos reikalavimų iš kreditorių, nes greičiausiai keistųsi kreditų reitingas.
„Saudo Arabija tiesiog nori pademonstruoti nepritarimą įstatymo projektui, kurį ruošia JAV Kongresas“, – reziumuoja K.Jakovenko.
„Promsvyazbank“ analitikas Ilja Frolovas apskritai įsitikinęs, jog nederėtų rimtai vertinti JAV kalbų apie pažymų išslaptinimą – juk šalis nepageidaus gadinti santykių su sena partnere.
Kita vertus, I.Frolovo manymu, Saudo Arabija bus priversta parduoti užsieninius aktyvus. Mat 2015 m. Saudo Arabijos biudžeto deficitas išaugo iki 14,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2016-2017 m. šis rodiklis turėtų sumažėti tik nežymiai. Šiemet, I.Frolovo skaičiavimais, kad būtų padengtas biudžeto deficitas, bus skirta 88 mlrd. JAV dolerių.
Parengta pagal gazeta.ru.
