Ateities bankininkystė – lyg savaeigis „Google“ automobilis

Pasaulio bankams pastarieji metai – pokyčių laikas. Mažėja poskyrių, vis daugiau paslaugų keliama į internetą ir mobiliuosius telefonus. Kokia bus ateities bankininkystė, kas laukia bankų klientų Lietuvoje?

„Žmogaus, turinčio 3000 eurų laisvų lėšų ir norinčio jas investuoti, pirmiausia paklausčiau, ar jis turi sukaupęs rezervą“,- sakė I.Skisaker<br>Asmeninio archyvo nuotr.
„Žmogaus, turinčio 3000 eurų laisvų lėšų ir norinčio jas investuoti, pirmiausia paklausčiau, ar jis turi sukaupęs rezervą“,- sakė I.Skisaker<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Raivydas Kazlauskas („Lietuvos rytas“)

Apr 26, 2016, 2:42 PM, atnaujinta May 27, 2017, 2:19 PM

„Klientai reikalauja mobilumo ir laisvės rinktis“, – apie ateities bankininkystę ir jos iššūkius Lietuvoje bei mūsų kaimyninėse šalyse sakė „Nordea“ vadovė Baltijos šalyse Inga Skisaker.

Banke „Nordea“ ji dirba nuo 2008 m., o Baltijos šalims pradėjo vadovauti 2013 m.

Pernai trijose Baltijos valstybėse „Nordea“ uždirbo 91 mln. eurų veiklos pelno – 3,5 karto daugiau nei 2014-aisiais. „Nordea“ grupė Lietuvoje pernai uždirbo 21,4 mln. eurų veiklos pelno – 8 proc. daugiau nei 2014 m.

– Ar Lietuva žengia drauge su naujovėmis? – paklausėme I.Skisaker.

– Prognozuojama, kad Europoje iki 2020 m. 80 proc. banko klientų naudosis internetinės bankininkystės paslaugomis. Tai ambicingas tikslas, nes šiandien asmeninius pavedimus ir mokėjimus už paslaugas interneto banke atlieka 47 proc. Europos gyventojų.

Kokia dalis žmonių naudosis nuotolinės bankininkystės paslaugomis, lems ir tai, kokia bus jų patirtis pirmus kartus pasinaudojus skaitmenine bankininkyste, kiek patogu tai bus, kokias papildomas paslaugas internetu galės pasiūlyti bankai.

Džiaugiuosi, kad „Nordea“ šiuo požiūriu jau yra pasiekusi 2020 metus – 85 proc. mūsų klientų Lietuvoje šiandien naudojasi įvairiomis mūsų skaitmeninės bankininkystės paslaugomis, o internetu atliekama per 97 proc. visų pavedimų. Tai reiškia, kad žmonės įvertino mūsų pastangas plėtoti skaitmeninę bankininkystę, perkelti į ją ne tik paprasčiausias operacijas, bet ir konsultacijas, taip taupant klientų laiką.

Atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai auga skaitmeninės bankininkystės kanalai, jie ir toliau išliks svarbia mūsų strategijos dalimi Baltijos šalyse ir atliks svarbų vaidmenį išlaikant konkurencingumą rinkoje.

Išanalizavę klientų kasdienės bankininkystės poreikius jau pasiūlėme patogų ir paprastą sprendimą – kodų generatorių išmaniajame telefone.

Neseniai pradėjau naudotis šia programėle ir dabar jau nebeįsivaizduoju, kad dar neseniai visur turėjau nešiotis kodų generatorių. Specialiai sukurta kodų generatoriaus „Nordea Codes“ programėlė veikia kaip kodų generatorius, net ir neprisijungus prie interneto. Tokiu atveju programėlės veikimas yra identiškas fizinio generatoriaus veikimui. Po Suomijos Lietuva tapo antrąja šalimi „Nordea“ grupėje, klientams pasiūlysianti kol kas vienintelį tokį technologinį sprendimą Lietuvoje.

– Kokias naujas paslaugas bankai galėtų perkelti į internetą jau artimiausiu metu?

– Matome, kad klientai nori, kad bankinės paslaugos būtų prieinamos bet kur ir bet kada. Baltijos šalyse žmonės labai imlūs technologijoms, o interneto skvarba yra viena didžiausių visame pasaulyje, todėl bankininkystės sektoriuje mes privalome pasinaudoti šia situacija ir ateities potencialu. Šiaurės šalyse atliktos „Nordea“ apklausos duomenimis, 9 iš 10 mūsų banko klientų, pasinaudoję konsultacijomis internetu, ir toliau pageidautų naudotis šia paslauga.

Kovo pradžioje „Nordea“ Baltijos šalyse tapo pirmuoju banku, atidariusiu konsultavimo filialus internete ir pasiūliusiu klientams patogų bei šiuolaikišką aptarnavimą, sulaukusį itin gerų vertinimų. Kas antras tokiu būdu konsultuotų banko klientų šią paslaugą rekomenduotų kitiems.

Naujasis konsultacijų centras internete suteikia puikią galimybę klientams tvarkyti savo finansinius reikalus ir įprastam banko darbo laikui pasibaigus. Dabar su banko konsultantu klientas gali susitikti bet kur – savo darbo vietoje, namuose ar būdamas užsienyje.

Per pirmąjį mėnesį kiekvieną savaitę Baltijos šalyse konsultacijas internetu gaudavo apie 50 privačių banko klientų, o besinaudojančių šia paslauga skaičius visą laiką augo. Vidutiniškai susitikimas su banko darbuotoju internete trukdavo apie 30 minučių.

Lyginant pirmąją visų trijų Baltijos šalių konsultacijų internetu statistiką, ryškėja ir skirtingos tendencijos: Estijoje „Nordea“ klientai dažniausiai domisi pensijų fondais ir kredito kortelėmis, Latvijoje – investiciniais produktais, o Lietuvoje – būsto paskolomis ir draudimo produktais.

– Ar šie pokyčiai reiškia, kad ateityje banko vadybininką išvysime tik kompiuterio ekrane?

– Net ir tolimoje vizijoje nematome, kad išnyktų tiesioginis bankininkų bendravimas su klientais. Iš tiesų nemaža dalis bendravimo persikels į kur kas patogesnį nuotolinio bendravimo kanalą – vaizdo konsultacijas internetu, kurios, beje, praktiškai yra naudojamos ir šiandien. Kita vertus, didelės dalies operacijų automatizavimas leis praplėsti konsultacijų mastą klientams sudėtingesniais, nestandartiniais klausimais.

Sakyčiau, kad ateities bankininkystė bus panaši į savaeigį „Google“ automobilį, kuriam nereikia vairuotojo. Mašina iškviečiama naudojantis išmaniuoju telefonu į vietą, kurioje yra vartotojas, ir nuveža jį į iš anksto pasirinktą galutinę vietą. Mašinoje nėra vairo ar rankinių valdymo įtaisų, tik starto mygtukas ir vienas didelis avarinio sustojimo mygtukas.

Tačiau net ir taip ištobulėjus technologijoms maršrutą ir kelionės tikslą visuomet parenka žmogus, o ne robotas.

Bankininkystėje bus taip pat – patarimus, finansinius planus, bendravimą kurs žmonės, o ne robotai.

Ateities bankininkystė taps paprastesnė, bet asmeninis bankininkų santykis su klientais išliks labai svarbus. Technologijos suteikia vis daugiau galimybių klientams bankines operacijas atlikti patiems, tad tendencija labai aiški: bankas ateityje bus vieta, kur pirmiausia ateinama finansinio patarimo, pasitarti kreditavimo klausimais.

Ateities bankai pirmiausia atliks ne skolintojo, o patarėjo funkciją. Mobiliosios technologijos atveria naujų galimybių tradicinei bankininkystei ir ji keičiasi – šiandien tinkamas laikas ir gera galimybė inovacijas pritaikyti kasdienės bankininkystės sprendimams.

– Lietuvoje daug diskutuojama dėl grynųjų pinigų ateities. Kokią ją matote jūs?

– Pirmiausia, manau, verta apibrėžti šios diskusijos pagrindas – grynųjų pinigų sistema reikalauja didelių papildomų išlaidų. Kainuoja viskas – ir banknotų spausdinimas ar monetų kalimas, ir pinigų tvarkymas, ir inkasavimas, ir netgi jų naikinimas. Už viską galiausiai sumokame mes – vartotojai.

Kita problema yra saugumas – pradedant šalių ekonominiu saugumu, nes grynųjų pinigų kiekis rinkoje tiesiogiai susijęs ir su šešėline ekonomika, ir baigiant gyventojų saugumu vagysčių, plėšimų atvejais.

Lietuvoje dar labai daug gyventojų atsiskaito grynaisiais – pagal šį rodiklį Estiją lenkiame du kartus. Neįtikėtina, bet Latvijos rodikliai taip pat geresni nei mūsų.

Manau, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais, žvelgiant į 20 metų perspektyvą, turėtų gerokai mažėti. Švedai, norvegai ir danai jau šiandien svarsto galimybę tapti visuomenėmis be grynųjų pinigų. Daugelyje Švedijos miestų viešieji autobusai nepriima grynųjų: už bilietus apmokama iš anksto arba jie įsigyjami tekstine žinute telefonu.

– Žvelgiant į bankininkystės sektorių susidaro įspūdis, kad lietuviai yra itin konservatyvūs – elektronine bankininkyste naudojasi kas antras, grynųjų pinigų atsisakyti nenorima, o bankuose sukaupti rekordiniai kiekiai indėlių. Kas visa tai lemia – įgimtas atsargumas, žinių apie kitas investavimo alternatyvas trūkumas?

– Baltijos šalių gyventojai indėlius kaip pagrindinę taupymo priemonę renkasi pirmiausia dėl atsargumo, nes netoleruoja didesnės rizikos ir pinigus investuoja tik trumpuoju laikotarpiu – dažniausiai vieniems arba trejiems metams.

Laikomų indėlių gausa mes labiau panašūs į Pietų, o ne į Šiaurės Europą. Pavyzdžiui, Skandinavijoje įprasta sudaryti pinigų kaupimo planą kokiam nors finansiniam tikslui pasiekti 10 metų. Šio regiono investuotojai neturi nepagrįstų investicinės grąžos lūkesčių, todėl investuoja stabiliai, periodiškai.

Lietuvoje asmeninių finansų planas kuriamas metams, kartais trejiems, o išimtiniais atvejais – penkeriems. Tokį požiūrį turbūt lėmė finansinio nestabilumo jausmas. Todėl ir šalies centrinio banko statistika rodo, kad pagrindinė pinigų taupymo priemonė išlieka terminuotasis indėlis ir taupomoji sąskaita.

Skandinavijos šalyse gyventojai renkasi ilgalaikius (10–20 metų) lėšų kaupimo ir investavimo planus, kuriuose akcijų dalis svyruoja nuo 50 iki 85 proc., iš jų bent 30 proc. skiria vietinėms bendrovių akcijoms, o Lietuvoje dažniausiai pasirinktų investicijų laikotarpis yra iki 3 metų.

Kuo trumpesnis laikotarpis, tuo tolerancija rizikai turi būti mažesnė. Taigi akcijų dalis siekia iki 30 proc., o kitos lėšos dažniausiai lieka kaip obligacijos indėliuose ar einamosiose sąskaitose – tai konservatyvios investavimo priemonės, todėl nei verslas, nei valstybė pasinaudoti gyventojų sukauptomis lėšomis šiandien negali. Ir per metus ar kelerius mes tokio gyventojų požiūrio, manau, nepakeisime.

Kita vertus, sprendimai dėl investavimo priklauso nuo pajamų, o jos mūsų šalyje kol kas yra mažesnės nei Skandinavijoje. Jei turi sutaupęs 3000 eurų, negali ieškoti alternatyvos terminuotajam indėliui ir galvoti apie rizikingas investicijas į akcijas.

Žmogaus, turinčio 3000 eurų laisvų lėšų ir norinčio jas investuoti, pirmiausia paklausčiau, ar jis turi sukaupęs rezervą. Negalima investuoti visko, ką turime. Jei, pavyzdžiui, žmogus yra pasiėmęs paskolą, jis turi sukaupti bent 12 mėnesių įmokų dydžio rezervą. Dar reikia turėti rezervą juodai dienai, siekiantį bent 6 mėnesių išlaidų dydį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.