Kelinta savaitė – tiek eurų atidėti
J.Varanauskienės pasiūlytas taupymo būdas primena žaidimą ir iš pradžių daug kam gali kelti šypseną. Mat pirmąją taupymo savaitę, kuri idealiu atveju sutampa su pirmąja metų savaite, ekspertė ragina atidėti vieną eurą, antrąją – du, trečiąją – tris.
Kiekvieną savaitę suma vis auga ir metų pabaigoje – paskutinę metų savaitę – tektų atidėti 52 eurus. Tokio žaidimo rezultatas gali maloniai nustebinti, mat sąžiningai laikydamiesi plano per metus galite sutaupyti 1378 eurus.
Simonai tokia taupymo schema patiko. Jai pasirodė ypač patogu, kad sausio mėnesį, po švenčių, kai piniginėje švilpauja vėjai, užtenka atidėti tik vieną kitą eurą. Taigi kiekvieno pirmadienio rytą Simonos kompiuterio ekrane atsiranda pranešimas, primenantis, kad į taupymui skirtą sąskaitą reikia pervesti pinigų sumą, atitinkančią metų savaitę. Tai jau tapo įpročiu.
„Man patinka kiekvieną pirmadienį daryti tą patį veiksmą. Netgi apima tam tikras azartas. Šią savaitę jau peržengiau 50 eurų ribą, bet suma vis dar įkandama. Pasiskaičiavusi, kiek pinigų sukaupiau, iš tiesų savimi didžiuojuosi. Tai nemaža suma, kuri susikaupė be didelių pastangų, man nereikėjo stengtis uždirbti papildomai. Kitais metais, manau, kartosiu šį eksperimentą“, – tikina moteris.
Atsikratė kaltės jausmo
Pasak Simonos, didžiausias šio taupymo būdo privalumas – nuoseklumas. Iš pradžių atidedame labai nedaug, o atsiradus įpročiui taupyti nebaisi ir didesnė suma. Pradėję taupyti žmonės dažniausiai suklumpa, nes bandydami atidėti didesnes sumas, tai daro nenuosekliai atrasdami svarbesnių dalykų, kuriems reikia pinigų. Taupyti ekspertės pasiūlytu būdu labai patogu, nes nereikia galvoti, kokią sumą pervesti.
Prieš pradėdama taupyti Simona sugalvojo tikslą, kad šiuos pinigus išleis tolimai kelionei, pavyzdžiui, į Lotynų Ameriką arba Aziją. „Kol kas jokių žingsnių nedarau, bet manau, kad sukaupta suma tikrai paskatins mane išsiruošti į kelionę“, – įsitikinusi pašnekovė.
Moteris teigia, kad jos požiūris į pinigus šio eksperimento metu pernelyg nepasikeitė. Ji ir anksčiau stengėsi juos leisti atsakingai. Simona nedraudžia sau mažų malonumų, tačiau kiekvieną savaitę atsidarydama interneto banką patikrina savo pajamas ir išlaidas. Tai įpareigoja nešvaistyti pinigų į kairę ir dešinę.
Be to, taupymas jai padėjo atsikratyti kaltės jausmo, kuris apimdavo dėl to, kad nieko nedaro dėl savo ateities saugumo.
„Neturiu nei indėlio, nei trijų mėnesių atlyginimo, neapsidraudusi gyvybės draudimu, taigi visiškai nesirūpinu savo saugumu, jeigu kas nors nutiktų. Sukaupta suma mano savijautą gerokai pagerino“, – atvirauja Simona.
Nori taupyti, bet to nedaro
J.Varanauskienė sako, kad šį receptą galima vertinti atsižvelgiant į žmonių taupymo elgseną tyrinėjančių mokslininkų rekomendacijas. Kodėl žmonės netaupo? Tarp pagrindinių priežasčių nurodomos ne tik nepakankamos pajamos, bet ir nemokėjimas planuoti ir skaičiuoti, savikontrolės bei įpročio taupyti stoka.
Įprotis susiformuoja ilgesnį laiką kartojant tą patį veiksmą. Būtina turėti tikslą. Tačiau jis neturėtų gąsdinti: žmogui, neturinčiam jokių santaupų, pusantro tūkstančio eurų gali pasirodyti kaip pusantro tūkstančio kilometrų, kuriuos reikia nueiti pėsčiomis. Bet keli kilometrai per dieną (keli eurai per savaitę) – jau ne tokia neįveikiama kliūtis.
Siekiant didesnio tikslo, reikalingos ir mažos pergalės – tarpinių rezultatų įvertinimas. Pasiūlytame recepte – tai taupymo metų suskirstymas į savaites. Vienos savaitės įvykdytas planas turėtų skatinti ir toliau taupyti.
Priminti apie taupyti atidedamų pajamų dalį gali įvairūs priminimai – technologinių priemonių daugiau, negu reikia. Pavyzdžiui, jei nepavyksta laikytis taupymo plano, galima sudaryti periodinio pervedimo iš pajamų sąskaitos į taupymo sąskaitą sutartį, tuomet kiltų mažiau pagundų nutraukti šias pinigų taupymo treniruotes.
Planą galima koreguoti
„Šiame taupymo recepte atsižvelgta ir į metų laiką. Jei pradedame taupyti metų pradžioje, pirmaisiais metų mėnesiais būtinosios išlaidos paprastai būna didesnės, todėl taupymui lieka mažiau. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama atidėti vis didesnę sumą“, – teigia J.Varanauskienė.
Planą galime koreguoti pagal savo galimybes. Tarkime, žmogus gauna vidutinį darbo užmokestį (541 eurą). Per mėnesį jis gali skirti taupymui ne daugiau kaip 10 proc. (54 eurus), vadinasi, per savaitę – maždaug 13 eurų.
Jei toks žmogus liausis didinti taupomą sumą tryliktą metų savaitę ir likusį laiką kas savaitę atidės po 13 eurų, iki metų pabaigos jam vis tiek pavyks sutaupyti beveik 600 eurų.
Jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus randa galimybių taupymui skirti 20 proc. savo pajamų ir liaunasi taupomą sumą didinti nuo 26 savaitės, o toliau taupo tik po 26 eurus per savaitę, iki metų pabaigos jis sutaupys daugiau negu 1000 eurų.
