Atgal į praeitį: tiek mažai valiutos Rusija matė tik prieš 20 metų

Staigus beveik visų Rusijos eksportuojamų prekių kainų kritimas skaudžiai smogė Rusijos ekonomikai, sumažėjus pajamoms užsienio valiuta, rašoma portale „finanz.ru“.

Iš viso prekių eksportas atnešė į Rusijos Federaciją 279.2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 18 proc. mažiau nei pernai, ir du kartus mažiau nei 2014 metais.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Iš viso prekių eksportas atnešė į Rusijos Federaciją 279.2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 18 proc. mažiau nei pernai, ir du kartus mažiau nei 2014 metais.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Iš viso prekių eksportas atnešė į Rusijos Federaciją 279.2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 18 proc. mažiau nei pernai, ir du kartus mažiau nei 2014 metais.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Iš viso prekių eksportas atnešė į Rusijos Federaciją 279.2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 18 proc. mažiau nei pernai, ir du kartus mažiau nei 2014 metais.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 20, 2017, 10:34 AM, atnaujinta Apr 11, 2017, 9:01 PM

Pagal antradienį, sausio 17 dieną, paskelbtus Centrinio banko duomenis, naftos dolerių įplaukos 2016 metais sumažėjo dar 17,9 proc., pajamos iš tiekiamų į užsienį dujų krito trečdaliu ir tapo mažiausios per 12 metų (30,9 mlrd. JAV dolerių).

Ne žaliavinių prekių eksporto, nepaisant valdžios institucijų deklaracijų, padidinti nepavyko: jis sumažėjo dar 10 proc. iki 128,3 mlrd. dolerių, ir tai yra rekordiškai žemas lygis nuo 2009 metų.

Iš viso prekių eksportas atnešė į Rusijos Federaciją 279.2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 18 proc. mažiau nei pernai, ir du kartus mažiau nei 2014 metais.

Beveik 70 proc. gautos valiutos – 191,4 mlrd. JAV dolerių – buvo išleista importui apmokėti.

Priešingai valdininkų pareiškimams apie pasiekimus importo pakeitimo ir tėvyninės produkcijos gamybos plėtros srityje, jo apimtys, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo tik 0,8 procento.

24,3 mlrd. JAV dolerių teko išsiųsti į užsienį apmokant už suteiktas paslaugas. 32,5 mlrd. dolerių iškeliavo į užsienį pagal straipsnį „investicijų pajamos“, kuris apima, pavyzdžiui, išmokas Rusijos bendrovių akcijų ir obligacijų turėtojams užsieniečiams, taip pat Rusijos verslo sandorius lengvatinių mokečių šalyse.

Dar 15,4 mlrd. dolerių „suvalgė“ privataus sektoriaus išvežtas kapitalas.

Pasekmės tokios, kad einamosios sąskaitos proficitas (pagrindinių valiutos srautų, įplaukiančių į šalį ir iš jos išplaukiančių, skirtumas) sumažėjo tris kartus, lyginant su ankstesniais metais. Galutinis rezultatas – 22,2 mlrd. dolerių – tapo rekordiškai žemas per 18 metų.

Situacija galėjo būti dar blogesnė: metų viduryje, penkis mėnesius iš eilės, ekonomika prarasdavo valiutos daugiau nei užsidirbdavo. Apraminti valiutos badą padėjo tai, kad užsienio skolos grąžinimo procesas, kirtęs rubliui 2014–2015 metais, praktiškai sustojo: per pirmuosius tris ketvirčius jos apimtis net padidėjo – nuo 518.4 iki 519.4 mlrd. JAV dolerių.

Centrinio banko duomenys rodo, kad Rusija vėl gyvena ne pagal kišenę, atkreipia dėmesį „Sberbank CIB“ vyriausiasis ekonomistas Antonas Stručenevskis: pajamos iš eksporto gerokai sumažėjo, o importas išliko tame pačiame lygyje.

Tiesą sakant, šalis perka užsienyje daugiau, nei gali sau leisti, ir tai vyksta dėl to, kad nudidintas rublio kursas, įsitikinęs jis.

Šitaip mažėjant valiutos įplaukoms, JAV doleris turėtų kainuoti 60–65 rublius, tai yra, 10 proc. daugiau nei dabartinės kotiruotės, sakė leidiniui „Vedomosti“ „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova.

Rubliui paskęsti neleidžia „karšto kapitalo įplaukos“ į Rusijos aktyvus, paaiškina „Zenit“ banko“ analitinio skyriaus vadovas Vladimiras Jevstifejevas. Bet tai spekuliaciniai pinigai, ir kai tik užsieniečiai nuspręs užfiksuoti pelną (čia: parduoti akcijas, paverčiant „popierinį“ investicinį pelną pakilus jų kainai realiais pinigais. – Red.), rublis nusiris žemyn, įsitikinę „Sberbank CIB“.

Rublio padėtis išlieka nestabili, ir 2017 metais iškyla rizika, kad situacija gali pablogėti, mano kompanijos PF „Kapital“ vyriausiasis ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas: importas ir toliau augs dėl padidėjusio vartojimo ir didelio ekonomikos poreikio gauti užsieninių įrenginių ir technologijų.

Be to, Rusijos kompanijos planuoja padidinti dividendus, o tai reiškia – akcijų savininkai užsienyje galės daugiau lėšų perkelti į savo jurisdikciją.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.