Prieš septynerius metus už pirkinių krepšelį, kuriame ir duona, ir sviestas, ir mėsa, ir kiti svarbūs produktai, būtume mokėję 20,41 euro. Šiemet sausį tai, matuojant vidutinėmis kainomis, būtų atsiėję 22,1 euro. Skirtumas – 1,69 euro (5,83 lito).
Tai rodo žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenys.
Tačiau būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, kurių kainų pokyčius seka „Lietuvos rytas“, ir dabar kainuoja panašiai tiek pat kaip prieš septynerius metus.
Vis dėlto už brangesnę dešrą, sūrį arba alkoholį šiandien tenka mokėti kur kas daugiau nei, tarkime, 2012-aisiais.
Sukosi iš padėties
2009-aisiais, kai prekybininkai guodėsi, kad gyventojų perkamoji galia traukėsi, pigiausi produktai kainavo panašiai tiek pat, kiek jie kainuoja šiandien.
Kai kurie atsiėjo keliais euro centais brangiau, nei kainuoja šįmet, tačiau ties nemenka dalimi pavadinimų dabar įrašytos mažesnės kainos.
Kad ir pigiausias jautienos kumpis be kaulo – 2009-ųjų viduryje jis dažname tinkle kainavo 23,49 lito (6,8 euro) ar puse lito daugiau už kilogramą, o 2017-ųjų sausį – net puse ar visu euru pigiau.
Prieš septynerius metus noras sulaikyti pirkėjus prekybininkus vertė keisti asortimentą – prekybos tinklai plėtė savo prekės ženklų linijas, kurių produktai pigesni. Tad pigiausių produktų krepšelyje pradėjo vyrauti „Optima linija“, „Rimi“, „Norfa“ ar „Cento“ prekės ženklų gaminiai.
Tarkim, 2009 metų balandį litras „Grace“ saulėgrąžų aliejaus kainavo 5,99 lito (1,73 euro), o dabar „Cento“ atsieina 1,27 euro.
Kai kurie tinklai lentynas ar šaldytuvus tuomet pildė iš Lenkijos atvežtais produktais.
Pokyčiai – netolygūs
2009-ųjų balandis buvo atspirties mėnuo – tuomet kainos, kad ir pamažu, ėmė slinkti žemyn.
Maisto produktai tada atpigo 0,5 proc. Tiesa, 3,2 proc. brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai.
„Lietuvos ryto“ kainų stebėsena parodė, kad 2009-ųjų balandį didžiuosiuose prekybos tinkluose toliau pigo pieno produktai, o šviežios mėsos kaina beveik nekito. Kai kuriose parduotuvėse traukėsi aliejaus, duonos ir makaronų kaina.
Analitikai tuomet tokius pokyčius aiškino bloga ekonomine šalies padėtimi: paklausa buvo sumažėjusi ir vidaus, ir užsienio rinkose, todėl verslininkai buvo tiesiog priversti mažinti kainas.
Tiesa, bėgant metams padėtis keitėsi. Štai 2012-aisiais „Medžiotojų“ sūris viename tinklų kainavo 6,6 euro už kilogramą.
Dabar šio produkto kaina – 7,24 euro. Keitėsi ir „Tarybinio“ servelato kaina: daugiau nei prieš ketverius metus kilogramas šios dešros atsiėjo 6,3 euro, dabar – 7,89 euro.
Mažas indelis „Vilniaus“ majonezo kainavo 1,01 euro, o dabar – 1,08 euro. Tiesa, yra ir išimčių. Tarkim, „Kauno grūdų“ aukščiausios rūšies 2 kilogramų miltų pakuotė per tiek laiko pabrango vos vienu centu.
Daugiau kainuoja alkoholis: pavyzdžiui, „Lietuviška auksinė“ degtinė (0,5 litro) 2012-aisiais kainavo 5,6 euro, 2017-aisiais – 6,39 euro, pusė litro brendžio „Alita“ – 7,02 euro, dabar – 8,19 euro.
Daug išleidžia maistui
Tiesa, nors būtiniausių produktų kainų pokyčiai ir ne tokie dideli, kitas rodiklis nedžiugina.
„Bendras kainų lygis Lietuvoje sudaro tiktai apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį esame ES rikiuotės gale, tačiau maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.
Tačiau gyventojų apklausos rodo, kad išlaidos maisto produktams „suvalgo“ didžiausią dalį pajamų – tokį atsakymą pateikė net 91 proc. apklaustųjų“, – sakė banko DNB Rinkų tarnybos vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Eurostato duomenimis, maisto produktams prieš metus Lietuvoje kas mėnesį vidutiniškai buvo išleidžiama apie 147 eurus – lygiai tiek pat, kiek siekia ES vidurkis.
Tai dešimtadaliu daugiau nei Estijoje, beveik 40 proc. daugiau nei kaimyninėje Latvijoje ir trimis ketvirtadaliais daugiau nei Lenkijoje.
„Pagal išlaidas maistui ES rikiuotėje esame tarp ES vidurkio ir Jungtinės Karalystės, kurioje mūsų piliečiai uždirba kelis kartus daugiau nei gimtinėje.
Vargu ar Lietuvoje gyventojai fiziškai suvalgo daugiau, nors atšiauresnio klimato sąlygomis ir gali reikėti daugiau kalorijų“, – svarstė ekonomistė.
Anot ekonomistės, aukštesnes maisto produktų kainas senas žemės ūkio tradicijas turinčioje šalyje skatina ne vienas veiksnys – tai silpna žemės ūkio bendrovių koncentracija, prastas jų našumas, aukštesnės energetikos kainos gamintojams, maisto produktų kainodara ir mokesčių sistema.
