Pateikė pasiūlymą – sveikatos draudimas už 30 eurų visiems

„Sodros“ bandymas susirinkti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolas priverstiniu būdu ne tik atskleidė sistemos spragas, bet ir sumažino gyventojų skaičių. Bandydami išvengti skolų, apie išvykimą iš Lietuvos sausį deklaravo beveik 5 tūkst. žmonių – tai yra 4,5 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Sodra“ PSD skolos išieškojimą atidėjo dar mėnesiui, tačiau tai nereiškia, kad skolos dings.

Žmonės išvažiavo ne dėl „Sodros“ skolos, o dėl to, kad čia yra maži atlyginimai.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Žmonės išvažiavo ne dėl „Sodros“ skolos, o dėl to, kad čia yra maži atlyginimai.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
„Žmonės išvažiavo ne dėl „Sodros“ skolos, o dėl to, kad čia yra maži atlyginimai“, – sakė M.Sinkevičius.<br>M.Kulbio nuotr.
„Žmonės išvažiavo ne dėl „Sodros“ skolos, o dėl to, kad čia yra maži atlyginimai“, – sakė M.Sinkevičius.<br>M.Kulbio nuotr.
„Mes kol kas gyvename 19-20 amžiuje, kai esi pririštas prie savo šalies tiek su pensijų draudimu, tiek su sveikatos draudimu“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Mes kol kas gyvename 19-20 amžiuje, kai esi pririštas prie savo šalies tiek su pensijų draudimu, tiek su sveikatos draudimu“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

Feb 7, 2017, 7:52 PM, atnaujinta Apr 10, 2017, 1:28 PM

Ar dabartinė PSD mokesčių sistema teisinga sąžiningai dirbantiems ir mokesčius Lietuvoje mokantiems asmenims? O gal ji patogi tik tiems, kurie slepia mokesčius, o Lietuvon grįžta tik į Palangą ir polikliniką?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su „Sodros“ direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi bei Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

– Pone Sinkevičiau, „Sodra“ pranešė, kad nuo vasario priverstinai išieškos skolas iš 20 tūkst. žmonių, kurie privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjo 11-12 mėnesių. Praėjusią savaitę pranešėte, kad nebus priverstinio skolų išieškojimo, kol neišnagrinėsite dokumentų. Suprantu, kad atsitraukiate tam, kad patikrintumėte informaciją, bet tos skolos niekur nedingo?

– (M. Sinkevičius) 20-30 tūkst. asmenų patys sumokėjo per sausio mėnesį, vasarį išieškojimo dar nepradėjome. Gavome labai daug informacijos, iš kitų Europos Sąjungos šalių siunčia daug dokumentų, kad tie žmonės turi sveikatos draustumą kitose šalyse, tada jie neturėtų privalomai mokėti.

Kol kas tie, kurie yra skolingi ir yra skolingi. Arba jie atsiunčia formas, kad jie drausti sveikatos draudimu kitose Europos Sąjungos šalyse, o dabar matom didžiulį tų dokumentų antplūdį ir juos vertinam, arba jie įteisina, kad yra iš tikrųjų išvažiavę. Žmonės išvažiavo ne dėl „Sodros“ skolos, o dėl to, kad čia yra maži atlyginimai. Jie tiesiog įteisina deklaravimą dėl to, kad reikia susimokėti, jei to nebuvo padarę anksčiau.

– O prieš tai nuslėpė deklaravimą.

– (M. Sinkevičius) Sunku pasakyti. Žmonės gal nežino, kad išvykstant reikia deklaruoti, kiti turi kitokių argumentų, nenori prarasti ryšio.

– Ši situacija parodė, kad jūs visiškai nevaldote informacijos apie emigrantus, su jais nekontaktuojate.

– (M. Sinkevičius) Apie emigrantus niekas nevaldo informacijos. Reali situacija tokia: 300 tūkst. asmenų turi privalomai mokėti sveikatos draudimo įmokas, nes jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Kiek jų yra išvykę, kas gali žinoti? Jei žmogus pats nepasakė, kad jis išvažiavo, niekas ir nežino. Jei jūs išvažiuosit į Airiją ir niekam nepasakysit, niekas ir nežinos.

– Čia turbūt ir yra spraga? Žmones reikia įpareigoti?

– (M. Sinkevičius) Įstatymas yra. Jeigu išvyksti daugiau nei 6 mėnesiams, apie savo išvykimą turi deklaruoti Gyventojų registro tarnybai. Yra toks įpareigojimas, bet žmonės to nevykdo. Mūsų skaičiavimais iš 300 tūkst. asmenų yra apie 150 tūkst. asmenų, kurių skola tęsiasi daugiau nei metus, tai darom prielaidą, kad jų jau tada nebuvo Lietuvoje ir ta prievolė susiformavo.

Manom, kad visi kiti yra Lietuvoje, nes turėjo tam tikras pertraukas tarp sveikatos draudimo draustumo nuo 1-11 mėnesių. Tai gali būti vadinamosios namų šeimininkės, žmonės, kurie dirbo pagal darbo sutartį ir neteko darbo ar patys išėjo iš darbo, nenorėjo registruotis Darbo biržoje iki tol, kol susirado kitą darbą – turėjo 3-4 mėnesių pertrauką ir turėjo patys susimokėti. Gali būti įvairiausių situacijų.

– Pone Šilėnai, kaip jums atrodo ši situacija?

– (Ž. Šilėnas) Smagi. Suprantu, kad „Sodra“ šiuo atveju yra kraštinė, nes jie išsiuntė sąskaitas, o šie pinigai eina ne „Sodrai“, o sveikatos apsaugai. Tie žmonės ne gavo sąskaitą ir pabėgo iš Lietuvos – jų seniai čia nebuvo, tiesiog dabar pamatėme, kiek to iš tikro yra. Ši situacija šiek tiek juokinga ir rimta. Kiek dabartinė sistema yra pritaikyta šiai situacijai, kai dirbi ir gyveni daugiau nei vienoje šalyje?

Mes kol kas gyvename 19-20 amžiuje, kai esi pririštas prie savo šalies tiek su pensijų draudimu, tiek su sveikatos draudimu. Tokioms situacijoms, kai išvažiuoji ir vienus metus būni Airijoje, kitus Didžiojoje Britanijoje, po to Ispanijoje, kai laisvai judi Europoje, kaip ir yra numatyta Europos Sąjungoje, mūsų sistemos – tiek Lietuvos, tiek kitų šalių, tam nėra pritaikytos.

Kyla rimtas klausimas, jei žmonės toliau integruosis ir laisvai judės, kas yra vertybė ir to reikia siekti, ką darysime su dabartinėmis sistemomis? Reikės daryti kažkokias pertvarkas.

– Tai kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas: išvažiavai – deklaravai ir tiek žinių. Jūs sakote, kad pati sistema yra nepritaikyta. Bet jei žmogus nesąžiningas?

– (M. Sinkevičius) Taip nėra, kad žmonės nori kažką nuslėpti. Mano galva, daug kas nepagalvojo – išvažiavo ir viskas. Kai žmonės išvažiuoja, galvoja, kaip jiems persikelti, kaip ten susirasti darbą, persivežti turtą. Jie tikrai negalvoja, kad reikia atlikti prievolę valstybei, kai iš jos išvažiuoji. Manau, kad didžioji dalis nežino, kad išvykstant reikia deklaruoti apie išvykimą. Daug kas nepagalvoja, kad dėl to bus problemų, galvoja, kad nedeklaruosiu – kas man bus. O pasirodo, bus.

– Ar nedeklaruoja tik todėl, kad užmiršta, ar yra ir kitokių priežasčių?

– (M. Sinkevičius) Mes manome, kad yra nemaža dalis asmenų, kurie išvyko, bet tam, kad neprarastų tam tikros socialinės paramos – šildymo kompensacijų, vaikų maitinimo mokyklose, darželiuose, tam tikrų pašalpų, nenori deklaruoti. Klausimas, ar valstybė gali sau leisti mokėti pašalpas tokiems asmenims, kurie dirba ten. Dėl to išsideklaravimo tvarka ir turi būti, kitaip mes mokam pašalpas ir tiems, kurie dirba Airijoje, Anglijoje.

– (Ž. Šilėnas) Svarbesnis klausimas yra ne tik deklaracijos, bet apskritai už ką tu gauni tam tikras lengvatas ar pašalpas, taip pat ir su sveikatos draudimu. Ar juo draudiesi, nes susirgęs nori, kad tau būtų kompensuota dalis gydymo išlaidų, nes tai ir yra sveikatos draudimas. Jei mūsų sistema pritaikyta tiems, kurie moka mažai ar išvis nemoka, tai natūraliai susidaro paskatos sukčiauti. Manau, kad ne vienas iš mūsų norėtume už sveikatos draudimą mokėti tik 30 eurų, o ne žymiai daugiau, kaip mokame dabar.

Sveikatos draudimas yra skaičiuojamas nuo tavo pajamų – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau sumoki. O kai nueinam į polikliniką, mus visus gydo vienodai. Jei visi gauname vienodai paslaugų, kodėl vieni turime mokėti daugiau, o kiti mažiau? Manau, kad dauguma sąžiningai Lietuvoje dirbančių žmonių irgi norėtų kas mėnesį sumokėti po 30 eurų, o ne po 60-100 eurų ir gauti tas pačias paslaugas. Čia net būtų tam tikros logikos, nes visi gaunam vienodai.

– (M. Sinkevičius) Pripažinkim, kad tos pačios paslaugos būtų labai mažos apimties. Jei visi gyventojai mokėtų po 30 eurų, būtų labai mažos apimties paslaugos ir didžiajai daliai būtų kaip Amerikoje, jie liktų be sveikatos apsaugos.

– (Ž. Šilėnas) Sutinku, bet čia kito lygmens klausimas. Antras dalykas – kada įsigalioja tavo draudimas. Jei apsidraudi mėnesį prieš, kai planuoji pasiimti visą sveikatos apsaugos paketą, akivaizdu, kad tavo indėlis į šią sistemą buvo daug mažesnis, nei iš jos pasiėmei. Čia kyla klausimas net ne kiek žmonės sąžiningi, o kokiems žmonėms padeda sistema.

– Bet šis „Sodros“ žingsnis pasiteisino finansiškai. Per mėnesį buvo surinkta virš 2 mln. eurų įmokų ir per dvi savaites gauta daugiau nei 31 tūkst. dokumentų.

– (M. Sinkevičius) Efektyviausia, aišku, pagąsdinti ir kai patys sumoka. Iš kitos pusės, 30 tūkst. dokumentų įvertinti yra didžiuliai kaštai administravimo prasme. Aišku, surenkam daugiau pinigų, nei išleidžiam, bet taip administruoti nėra pigi sistema.

– Pone Šilėnai, kalbėjote, kad sistemą reiktų pritaikyti prie tokios situacijos, kokia yra. Kokie jūsų pasiūlymai?

– (Ž. Šilėnas) Įsivaizduokime, kad pinigai eitų kaip į kažkokią sąskaitą – tikrą ar virtualią ir turėtum kaip investicijų fondą. Dabar prie savo banko sąskaitos gali prieiti iš bet kokios Europos šalies. Nesvarbu, ar dirbi Airijoje, ar Lietuvoje, ar Švedijoje – moki į tą sąskaitą. Nesvarbu, kokioje šalyje tau sulūžo koja – Ispanijoje, Italijoje ar Graikijoje, pasiimi iš tos sąskaitos ir susimoki.

Sveikatos finansavimo fondas ar draudimo krepšelis būtų atrištas nuo šalies ir būtų kažkur. Dėl pensijų sistemos šnekama, kad gal reiktų kopijuoti amerikiečių sistemą ir turėti europinę pensijų sistemą, kai moki į fondą ar tarpvalstybinį fondą. Būdamas bet kurioje šalyje moki į jį ir pasiimi iš jo. Manau, kad tai yra žingsniai, apie kuriuos reikės mąstyti, jei išliks Europos integracija, Europoje vis labiau keliausime, dirbsime ir maišysimės.

– Pone Sinkevičiau, „Sodra“, mokesčiai ir jų taikymo tvarka kritikos sulaukia ne tik iš emigrantų, bet ir Lietuvoje. Kalbama apie tai, kad šioje srityje reikia reformos.

– (M. Sinkevičius) Lietuvoje mėgstama sakyti, kad reikia reformos, tik nežino, kokios reformos. Iš principo žmonės nemėgsta mokėti, o jeigu dar nesupranta naudos, tuo labiau nemėgsta mokėti. Manau, kad šios dalies sveikatos draudimo problema yra tame, kad žmonės nesupranta prasmės, kodėl jie turi mokėti. Nemaža dalis tų asmenų gyvena kitoje šalyje, ten dirba, moka mokesčius ir kažkodėl reikia mokėti Lietuvoje. Jiems tai atrodo absurdas, o tada natūraliai piktinasi.

– (Ž. Šilėnas) Jei žmogus sąžiningai gyvena Didžiojoje Britanijoje ir sąžiningai neplanuoja grįžti į Lietuvą, ten moka mokesčius ir naudojasi jų sistema, galima klausti, už ką tie 30 eurų.

– (M. Sinkevičius) Tai yra tam tikra problema ir valstybė turi apie tai galvoti. Ar paliekam tokią pat sistemą ir nuolat, kiekvienais metais turėsime problemų, nes išvykstančių srautas bus. Galbūt vis daugiau žmonių sužino, kad reiks deklaruoti, bet tokių vistiek liks ir visą laiką liks pasipiktinusių. Arba paliekam tokią sistemą ir gyvenam su pasipiktinusiais piliečiais, arba kažką bandom keisti.

– Jūs grįšit prie minties priverstiniu būdu išieškoti skolas?

– (M. Sinkevičius) Būtinai. Toks yra mūsų darbas. Yra skola – ją reikia išieškoti.

– Ar turite įrankius, kaip išieškoti?

– (M. Sinkevičius) Turim įrankius išieškoti iš lietuviškų sąskaitų. Jei lietuviškose sąskaitose pinigų nebus, mes lauksim, kol pinigai atsiras. Toks mūsų administravimas – išstatomi mokestiniai pavedimai į sąskaitas ir laukiam pinigų arba juos nurašom, jei jie yra.

– Kitaip tariant, deklaravusių, kad išvyko iš Lietuvos gali būti dar daugiau?

– (Ž. Šilėnas) Jau ne kartą buvo tas atvejis, kad kai įveda naują mokestinę prievolę ar reikia pasakyti, kad nedirbi, tai iš karto migracijos skaičiai pasikeičia. Sąžiningi žmonės, gyvenantys užsienyje gali klausti, už ką tie 30 eurų, bet yra kita grupė, kurie dirba, galbūt, ne visus mokesčius sumoka ir planuoja per šventes grįžti gydytis į Lietuvą. Tada būtų galima klausti, kodėl jų draudimas kainuoja tik 30 eurų?

Turint galvoje, kad jie, turbūt, moka tik protarpiais, tai tikrai nepririšta prie jų atlyginimo. Tai ir yra klausimas, kokiems žmonėms sistema pritaikyta.

– (M. Sinkevičius) Nesu sveikatos draudimo specialistas, mes atliekam administravimo funkciją, suskaičiuojam ir pervedam. Problema yra ta, kad turime 160 tūkst. asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie sumoka mažiau nei 30 eurų už sveikatos draudimą, nes jie neva dirba ne pilną darbo mėnesį ar dieną. Jie draudimą gauna sumokėdami 1-2 eurus per mėnesį. Kur čia teisybė?

Mes surenkam po 30 eurų iš namų šeimininkių, kurios neturi jokių pajamų, jos taps skolingos, pradėsim išieškojimą, bet turim 160 tūkst. dirbančių asmenų sumokančių po 1-2 eurus ir jie gauna tą patį sveikatos draudimą.

– (Ž. Šilėnas) Dar už pusę žmonių moka kiti mokesčių mokėtojai. Čia atvirkštinė akcija – perki vieną draudimą, bet sumoki už du. Aišku, dalis de facto sumoka už savo vaikus, tėvus, bet dalis finansuoja žmones, kurie neturi pajamų ir nemoka mokesčių.

– Jūsų pasiūlymas – sveikatos draudimas už 30 eurų visiems.

– (Ž. Šilėnas) Arba 40. Vienoda fiksuota įmoka fiksuotoms paslaugoms. Kas norėtų papildomų paslaugų, galėtų prisimokėti, papildomai draustis, bet tokia sistema būtų teisingesnė.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.