Tie patys melionai, bet skirtinga kaina: kas ją perrašė?

Prekybos tinklas – tas pats, bet to paties produkto kaina – skiriasi. Tai – ne kriminalas, bet akivaizdi tiesa.

Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Prekės – tos pačios, bet skirtingose to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai.
Daugiau nuotraukų (10)

Audrė Srėbalienė

Mar 7, 2017, 2:29 PM, atnaujinta Apr 8, 2017, 11:26 AM

Savaitgalį socialiniame tinkle nuriedėjo sniego gniūžtė apie melionų kainą, kurių kilogramas vienoje „Maxima“ tinklo parduotuvėje kainavo  maždaug 10 euro centų brangiau, nei kitoje.

„Kodėl, pirkdamas melioną sostinėje, Pilaitės “Maxima“ parduotuvėje, už kilogramą turiu mokėti 2,29 euro, o „Europos“ prekybos centre „Maxima“ parduotuvėje – 2,19 euro?  Ar kaina priklauso nuo gyvenamojo rajono?“ – facbooke klausimų pribėrė Saugirdas Vaitulionis.

Stebi ir fiksuoja kainas

Taip jau yra, kad žmonės akylai stebi produktų kainas. Ir nepraleidžia progos paviešinti to, kas jiems krito į akis.

Melionai – tikrai ne ta prekė, kuri kasdien turi ritinėtis ant stalo.

Tačiau ne paslaptis ir tai, kad kai kurie tinklai skirtingose savo parduotuvėse ir kasdieniams produktams taiko skirtingą kainodarą.

Pavyzdžiui, nedidelėje Vilniaus centre esančioje „Iki“ parduotuvėje litras natūralaus „Dvaro“ pieno kainuoja 0,96 euro, gerokai didesnėje šio tinklo parduotuvėje – 0,91 euro.

Sostinės Gedimino prospekte esančioje „Rimi“ parduotuvėje toks pat pienas kainuoja irgi 0,96 euro, bet jo kaina analogiška ir, tarkim, Žirmūnų „Hiper Rimi“.

Skirtingose „Iki“ tinklo parduotuvėse, pavyzdžiui, „Magija“ sūreliai kainuoja 0,41 euro, 0,45 euro bei 0,47 eurus.

„Jorės“ duona šio tinklo parduotuvėje, esančioje Laisvės prospekte, kainuoja 0,82 euro, o Savanorių prospekte esančioje „Iki“ - 0,78 euro.

Kava „Jacobs Kronung“ vienoje parduotuvėje kainuoja 3,28 euro, kitoje – 3,45 euro.

„Maxima“ tinkle kainos taip pat margos. Pavyzdžiui, kefyras „Farm Milk“ (1 litras)  Vilniaus „Akropolio“ centre  esančioje parduotuvėje kainuoja 0,71 euro, Pilaitės parduotuvėje – 0,69 euro.

Atitinkamai „Grūdėtos“ varškės kainos mintose parduotuvėse yra 1,74 ir 1,66 euro.   

Kaip atsiranda skirtumų?

Natūralu, kad pirkėjai mano, jog tame pačiame prekybos tinkle, toje pačioje šalyje, jie ir maisto produktus, ir kitas prekes perka už tą pačią kainą. Manoma, kad daug parduotuvių valdančios įmonės taiko vieningą klientų aptarnavimo standartą.

Tačiau taip nėra. Ir tai – ne kriminalas ar suplanuota pirkėjų „apgavystė“. Tai legali rinkodara. Juoba kad tų pačių produktų kainų skirtumas ne visuomet yra didelis. Kartais jos skiriasi keliais centais.

Tačiau ilgainiui perkantys brangesnes kasdienes prekes žmonės patiria ir didesnių išlaidų. O per metus, susidaro ir ne taip jau menka pinigų suma.

Pavyzdžiui, jei įmonė turi daugiau nei porą šimtų parduotuvių ir tūkstantinį asortimentą bei nuolatos keičia kai kurių produktų kainas, tie keli centai vienos prekės virsta eurais, o ilgainiui – ir dešimtimis eurų.

Priklauso nuo vietos ir srautų

„Maxima“ pastaruoju metu įgyvendina akciją „Mažos kainos garantija“. Prekybos tinklas pažadėjo, kad 1000 pigiausių prekių pirkėjai ras būtent jo parduotuvėse.

Bet kodėl net tokių būtiniausių produktų, kaip pienas, sūris ar duona kaina šiame tinkle, skirtingose vietose skiriasi?

Pasak „Maxima LT“ komunikacijos vadovės Renatos Dantės, pagrindinėms kasdienio vartojimo prekėms visame tinkle taikoma vienoda, žema prekių kaina.

„Kita vertus, atsižvelgiant į parduotuvės vietą, pirkėjų srautus, jų poreikius ir pirkimo tendencijas, parduotuvių formatą likusio prekių asortimento kainos gali nesmarkiai skirtis.

Prekės vienoje parduotuvėje gali būti parduodamos mažesne kaina nei kitoje, jei produkto galiojimo terminas eina į pabaigą, jei prekė išimama iš asortimento, likęs nedidelis prekės likutis, konkreti prekė yra išparduodama.

Taip pat tam tikrose „Maximos“ parduotuvėse, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, atskiroms produktų grupėms ar prekėms gali būti taikoma ir speciali kainodara, daugiau ir didesnės nuolaidos“, – sakė R.Dantė.

Pasitaiko ir išimčių

Anot  “Iki“ atstovės Bertos Čaikauskaitės, šio tinklo parduotuvėse tos pačios prekės kaina kartais gali skirtis, tačiau apskritai prekybos tinklas „Iki“ taiko vieningą kainodarą.

„Skelbdami akcijas ar specialius kainų pasiūlymus visose parduotuvėse juos taikome vienodai. Išimčių, kai to paties produkto pardavimo kaina skiriasi, gali pasitaikyti, tačiau jos visada yra laikinos.

Mažesnę kainą atskiros parduotuvės gali taikyti prekėms, kai keičiantis pardavimo kainoms vienos parduotuvės dar turi likutį prekių su senomis kainomis, o kitos – jau prekiauja pakeistomis kainomis“, – sakė B.Čaikauskaitė. 

Kainų nekaitalioja

Pasak „Rimi“ atstovės Giedrės Bielskytės, bendrovė „Rimi Lietuva“ ne pirmus metus laikosi nuostatos, kad visose tinklo parduotuvėse tie patys produktai turi kainuoti tiek pat.

„Bendrovė „Lidl Lietuva“ vienodai gerbia visus savo pirkėjus, todėl galime patikinti, kad tų pačių prekių kainos visose „Lidl“ parduotuvėse, kurių Lietuvoje šiuo metu veikia 25, yra vienodos.

Siūlome geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje – tai galioja visiems pirkėjams be išimties“, – sakė „Lidl“ atstovė Agnė Gaižauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.