Teismas pagaliau suformavo naują praktiką ir tyčia bankrutuojant išplauti savo darbuotojus nebus taip lengva, nors tokią schemą verslininkai sukčiai naudojo ketvirtį amžiaus. Mamų triumfu prieš verslo imperiją domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.
Vilnietės Jolantos dukros jau mokyklinukės, o jos buvusi darbovietė ant bankroto ribos atsidūrė, kai moteris dar buvo motinystės atostogose, o jaunėlė dukra buvo tik pradėjusi vaikščioti. Tada moteris ir sužinojo, kad prarado darbo vietą. Jolanta – viena iš beveik 170 mamų, kurių verslininkas atsikratė kaip nereikalingo balasto.
„Perkėlus visą turtą ten ir toje buvusioje įmonėje, kurios pavadinimas buvo „Čilija“, o prieš bankrotą pakeistas į „Veiza“, liko tik menkavertis turtas, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui. 2009 metų pabaigoje ten dirbo 162 darbuotojos, jos buvo išėjusios atostogų, realiai nedirbo, prižiūrėjo gimusius vaikus. Jos buvo paliktos bankrutuojančioje įmonėje, o bankrotą iškėlė įmonės vadovas“, – pasakojo advokatų kontoros „Zeta Law“ advokatas Valdemaras Stančikas.
Kad kartu su menkaverčiu turtu bankrutuojančioje įmonėje likusios mamos neterštų garsaus prekės ženklo, buvo pakeistas įmonės pavadinimas. Ir kai motinystės atostogos baigėsi, dviejų mažamečių vaikų mama neturėjo, kur grįžti. Liko be darbo ir priklausančių išmokų. Moteris įsitikinusi, kad nesąžiningas verslininkų elgesys su savo darbuotojais priverčia žmones emigruoti. Anot advokato, iš šito būrio mamų nemaža dalis jau emigravo. O didžiausia nuoskauda moteriai, kad jos atsikratyta ne dėl to, kad blogai dirbo, o dėl to, kad ji tapo mama.
„Neturiu jokių papeikimų. Kai atėjau dirbti, po dviejų savaičių iškvietė į pokalbį ir virėjas mane pakėlė pareigose. Dirbau daug, iš tikrųjų buvo sunku. Kol turėjau pirmą dukrytę, dirbau tiek, kad vaikas labiau eidavo pas močiutę negu pas mane, nes mano visas gyvenimas buvo darbe. Būdavo ir tokių momentų, kad atsiduodi darbui, o paskui darbas tau atsilygina“, – pasakojo bankrutavusioje įmonėje palikta Jolanta.
Sigita – dar viena mama, kuri kartu su likimo draugėmis buvo palikta bankrutuojančioje įmonėje. Iki tol moteris ėjo vadovaujamas pareigas, jai patikėtas padalinys, nuolat dirbęs pelningai, bet tai neišgelbėjo. Kavinės, kuriose dirbo kalbintos mamos, veikia iki šiol. Tie patys stalai, tos pačios reklamos.
„Papuolėme visos. Tuo metu su manimi buvo ir buvusi tinklo vadovė, laikinai einanti pareigas, daug virėjų, padavėjos. Visas mus sumetė į tą įstaigą ir ją „užbankrotino“. Pati įmonė „Čilija“ persiorganizavusi išliko. Liko mano darbo vieta, padalinys, žmonės dirbo tie patys. O bankrutavo kita įmonė, į kurią mes buvome pervestos nieko nežinodamos“, – pasakojo Sigita.
Mamas apginti nuo piktnaudžiaujančių verslininkų bandė valstybė.
„Buvo pradėti tyrimai, Darbo inspekcija susirūpino, ministerijos, tačiau tyrimai tuo ir baigėsi. Tos mamos taip ir liko kreditorėmis įmonėje, kurioje nėra jokio turto, iš esmės su beviltiškomis skolomis“, – pasakojo advokatas V.Stančikas.
Visas būrys ant ledo paliktų mamų nuleido rankas, negi eisi į teismą bylinėtis su darbdaviu, kai ant rankų kūdikis. Tačiau šįkart pasitaikė užsispyręs bankroto administratorius, pasamdė teisininkus, ir jie per 5 metus teisme įrodė, kad pelningai tebedirbančios įmonės su mamomis turi atsiskaityti. Nors įrodymus rinkti nebuvo lengva.
„Niekas nesirodė teismuose, atsisakė bendrauti, dingdavo, vilkino procesą. Vadovai nevykdė teismo sprendimo, neperdavė dokumentų, jokio turto. Situacija buvo absoliučiai neaiški, kas yra įmonėje, išskyrus mamas“, – teigė bankroto administratorius Vytautas Sinkevičius.
Verslo imperijos apgautoms mamoms dalį pinigų atlygino valstybės valdomas Garantinis fondas. O dabar fondo valdytojai kaip malonės laukia, galbūt ir valstybei nubyrės koks trupinys. Valstybė už savo pareigų nevykdžiusią verslo imperiją sumokėjo pusę šimto tūkstančių eurų.
Ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio bankroto ir apgautų mamų nutraukė Vilniaus policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Justinas Juozapaitis, sprendimą patvirtino tuometis Ekonominės policijos vadovas Igoris Polikša. Argumentus, kad nemato tyčios ir apgaulės, tyrėjai išdėstė per du lapus. Bankroto administratoriaus argumentai apie galbūt nusikalstamą veiklą tyrėjams pasirodė akivaizdžiai neteisingi. Net ir po Aukščiausiojo Teismo sprendimo neskubama atsiskaityti su mamomis.
Ši byla įeis į teisės istoriją kaip precedentas. Teisininkai sako, kad bankrotų bylose prasideda naujas etapas, nes ketvirtį amžiaus bankroto bylos baigdavosi pagal standartinį scenarijų.
„Taip ir baigdavosi. Būdavo perkeliami ir to balasto būdavo atsikratoma. Jei kas nors kreipdavosi į teismą, vargu ar rasdavo teisybę. Daugeliu atvejų žmonės tiesiog nesikreipdavo“, – teigė teisės mokslų daktaras Vilius Mačiulaitis.
Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas galios ir pasikeitus Darbo kodeksui. Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliosiančiame naujajame Darbo kodekse darbuotojams taip pat numatyta papildomų saugiklių.
„Naujajame Darbo kodekse numatyta solidari perkėlėjo ir perėmėjo atsakomybė. Tai reiškia, kad kol nesusiklostys ir netaps aišku, kad perimta su garantijomis, įvykus nesusipratimui galėtų reikalauti ne tik iš mirusios įmonės ar likimo valiai paliktos, bet ir tos įmonės, kuri jų atsikratė. Aiškumo teisinio reguliavimo prasme bus gerokai daugiau“, – kalbėjo V.Mačiulaitis.
O bankrutuojančioje įmonėje visas mamas palikusi verslo imperija ir toliau ieško naujų darbuotojų. Jiems trūksta plovėjų, padavėjų, picų kepėjų ir virėjų. Jie skelbia: „Esame patikimi ir griežti, todėl mūsų darbuotojai turi visas socialines garantijas. Jei turi užsidegimo, laiptai į viršų tau paruošti.“
