Jis teigė į tokią žinią reagavęs su šypsena, nes jei oro uostuose tikrai tikrinama, ar keleivis tuo metu neturi nedarbingumo, tai kai keliaujama automobiliu, bet kokių patikrų išvengiama.
„Ar tai „medžiojami“ tik tie, kurie skrenda lėktuvais? Turiu ilgalaikį nedarbingumą ir svarstau galimybę vykti medikų konsultacijai į užsienį, bet baiminuosi, kad išvykimas nedarbingumo metu bus traktuojamas kaip taisyklių nesilaikymas – vykstu savo lėšomis, o siuntimo neturiu, nes tai privati medicinos įstaiga“, – atviravo skaitytojas.
„Sodra“ žino, kur keliaujate
Peradresavus skaitytojo klausimą „Sodros“ specialistams, šie patvirtino, kad tam tikrais atvejais apie „ligonius keliauninkus“ gauna duomenų.
„Tai, kad „Sodra“, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, gauna duomenų apie nedarbingumo laikotarpiu iš Lietuvos išvykstančius žmones, yra tiesa. Šie atvejai nėra dažni ir kiekvienas jų sprendžiamas individualiai, įvertinant turimus dokumentus apie kelionės tikslą ir kitus faktus“, – tokį atsakymą raštu lrytas.lt redakcijai pateikė „Sodros“ komunikacijos specialistai.
Jie nedetalizavo, kokias atvejais tikrinama, ar keleivis turi nedarbingumo pažymėjimą. Vėliau patikslinta, kad institucijos dalinasi duomenimis automatiškai ir taip yra užtikrinama „Sodrai“ įstatymais pavesta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo kontrolė.
Anot jų, jei nedarbingumo metu pas užsienio specialistus konsultuotis vykstama gydytojo siuntimu ar atliekamos kitos Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamos procedūros, arba žmogus važiuoja gydytis ar atlikti reikalingų procedūrų savo lėšomis – jokių nesklandumų nekyla. Net jei jis vyko, pavyzdžiui, savo atostogų laikotarpiu, už gydymosi užsienyje laiką, kol buvo nedarbingas, yra mokama ligos išmoka.
Tiesa, tais atvejais, kai žmogus negali pateikti gydymąsi užsienyje įrodančių dokumentų, laikoma, kad jis pažeidė elgesio nedarbingumo metu taisykles ir ligos išmoka už tą laikotarpį nėra mokama.
Vidinių skrydžių keleivių netikrina
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Prevencijos skyriaus vadovas Giedrius Mišutis patikslino, kad vidaus skrydžių, t. y. į Šengeno zonos valstybes keliaujantys keleiviai, nėra kaip nors išskirtinai tikrinami.
„Žinoma, dėl tam tikrų rizikos veiksnių pasieniečiai gali atlikti patikras, bet daugiausiai dėmesio skiriama iš Šengeno zonos keliaujantiems keleiviams“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir „Sodra“ yra sudariusios sutartį ir esama mechanizmo, kuomet „Sodros“ darbuotojai gali patikrinti, ar konkretus asmuo tam tikru metu nekeliavo į Šengeno zonai nepriklausančias valstybes, tačiau duomenys apie keliones zonos viduje nėra kaupiami.
