Atsiskaitantiems grynaisiais pranešė: 3 tūkst. eurų – dar ne mažiausia riba

Vyriausybė siūlo iki 3 tūkst. eurų apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, nes tai padėtų kovoti su šešėline ekonomika. Be to, Turto bankas pirmą kartą atliko valstybės nekilnojamojo turto apskaitą. Paaiškėjo, kad valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, jų bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. metrų. Šį turtą valdo 724 valstybės institucijos, o jam išlaikyti kasmet reikia 180 mln. eurų.

 Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka<br> M.Patašiaus nuotr.
 Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka<br> M.Patašiaus nuotr.
Apriboti grynųjų naudojimo sumas buvo nuspręsta atsižvelgus į užsienio šalių patirtį.<br> V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Apriboti grynųjų naudojimo sumas buvo nuspręsta atsižvelgus į užsienio šalių patirtį.<br> V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti dar daugiau, įsitikinęs V.Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 15, 2017, 10:39 AM, atnaujinta Jun 15, 2017, 10:40 AM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su finansų ministru Viliumi Šapoka. 

– Vyriausybė pritarė siūlymui apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki 3 tūkst. eurų. Kodėl pasirinkta būtent 3 tūkst. eurų suma?

– Išanalizavome užsienio patirtį. Tose šalyse, kurios yra susidūrusios su dideliu šešėliu ir didžiule meile gryniesiems pinigams – tai daugiausia Pietų šalys – varijuoja nuo 500 eurų, pavyzdžiui, Graikijoje. Daugelyje šalių yra 1000 eurų, o jei geografiškai eitume į viršų, sumos didėja. Danijoje, priklausomai nuo kurso, yra 1300 eurų. Nutarėme, kad reikėtų pradėti nuo didesnės sumos, 3 tūkst., taip, kaip yra Belgijoje. Atpratimas nuo grynųjų yra gana inertiškas procesas. Manome, kad, pradėdami nuo 3 tūkst., ateityje galime ribą sumažinti dar mažiau. Tada kovojant su šešėliu efektas būtų stipresnis. Pagrindinė logika yra ta, kad kai yra apsunkinamas grynųjų išleidimas, mažinamos paskatos gauti šešėlines pajamas. Tada tampa sunkiau net ir prabangią buitinę techniką, kuri nėra registruojama, įsigyti legaliu būdu.

– Jūs nagrinėjote kitų šalių patirtį spręsdami dėl sumos dydžio. Estijos pavyzdys rodo, kad dažnesnis negrynųjų pinigų naudojimas šešėlinės ekonomikos nemažina. Jei bendrai žiūrėtume į Baltijos šalių šešėlį ir palygintume su Estijos, kurioje šie dalykai apriboti, tai Estijoje šešėlinės ekonomikos dydis yra aukštesnis.

– Nereikėtų manyti, kad tai yra vienintelė priemonė kovojant su šešėliu. Šiuo metu yra paruoštas ir pradėtas įgyvendinti kompleksinis planas kovoje su šešėliu, tai yra tik viena iš priemonių.

– Bet ji taikoma į labai konkrečias sritis. Jei žiūrėtume, kur dažniausiai naudojami gryni pinigai, – tai butų nuoma, automobilių pardavimas. Šias sritis labiausiai paliestų?

– Tikėtina, kad taip. Kita vertus, jei kalbėtume apie ateitį, mažinant sumą tai turėtų paliesti dar daugiau sričių. Jeigu apsunkiname grynųjų išleidimą, vadinasi, prasmė gauti šešėlines pajamas irgi mažėja, nes nebus kaip jų išleisti legaliais būdais.

– Kodėl nebus? Bus. Galiu išleisti užsienyje.

– Taip, bet tai yra apsunkinimas. Bendras spaudimas kartu su kitomis priemonėmis iš tiesų veikia. Europos Komisija vertino visų Europos Sąjungos šalių patirtį ir priėjo prie bendros nuomonės, kad tose šalyse, kurios taiko šią priemonę, šešėlis laikui bėgant traukiasi. Sutinku, kad nereikėtų absoliutinti, kad tai yra ta priemonė, kuri išgelbės Lietuvą nuo šešėlio. Tai tik viena iš priemonių.

– Tai viena iš priemonių, apsunkinanti tam tikrų sričių žmonių veiklą. Tarkime, žmogus už 300 eurų nuomoja butą. Jis 10 mėnesių gali imti grynaisiais, o po to turėtų galvoti, kaip daryti atsiskaitymus elektroniniu būdu?

– Dėl apsunkinimo tikrai nepasakyčiau. Tai galioja vienam sandoriui. Susimokėti už būsto nuomą ne grynaisiais pinigais – ar tai tikrai apsunkinimas?

– Į Lietuvą galiu įsivežti 10 tūkst. deklaruotų grynųjų pinigų, bet negaliu atsiskaityti daugiau nei 3 tūkst. Kur čia logika?

– Jeigu mes kovojame su tarptautiniu pinigų plovimu, taikomos vienokios priemonės. Tos šalys, kurios papildomai kovoja su šešėliu savo šalies viduje, tikrai nežiūri į pinigų plovimo prevencijos priemones, o taiko nacionalines priemones, kad spręstų savo šalies problemą. Savo šalies problemą mes ir siūlome spręsti, o viena iš tų priemonių yra tam tikras apribojimas naudoti grynuosius. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad ribojimas nėra absoliutus. Tais atvejais, kai kyla sunkumų atsiskaityti ir objektyviai nėra taško, kur būtų galima atsiskaityti ne grynaisiais, yra savaitgalis ar yra perkamas automobilis, niekas nedraudžia sudaryti sandorio, net jei jis viršija 3 tūkst. eurų. Tereikia apie tai informuoti Mokesčių inspekciją. Nemanau, kad tai yra labai didelis apsunkinimas.

– Jei jūs sakote, kad tai viena priemonių kovoti su šešėliu, ar nemanote, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepaveikia šešėlio, jei abi sandorio pusės sutinka jame dalyvauti?

– Jei pasižiūrėtume dabar, kai abi šalys sudaro ne sandorį, o sandėrį dėl šešėlinių dalykų, atsiskaitymas grynaisiais jam nėra apribotas. Bet kai įvedame apribojimą atsiskaityti grynaisiais, yra apsunkinamas pinigų išleidimas.

– Bet iš tokių pinigų net mokesčiai mokami?

– Pasižiūrėkime politinės korupcijos bylas. Keliamos versijos, kad tai paskola ar kažkas panašaus. Tokiu atveju ta paskola turėtų būti ne grynaisiais pinigais. Tada argumentais, kad tai yra nekaltas veiksmas, automatiškai pranyksta.  

– Tie, kurie šį sprendimą kritikuoja, sako, kad reikėtų ne kriminalizuoti grynuosius, o pateikti alternatyvą. Tarkime, savaitgaliais negalima atsiskaityti grynaisiais pinigais. Reikėtų susitarimų su bankais, tačiau vienas variantų galėtų būti toks.

– Aš tikrai esu už alternatyvas, jų ne tik iš bankų, bet ir kitų naujų rinkos dalyvių daugėja faktiškai kasdien. Manau, kad alternatyvos ras savo nišą. Jei pasižiūrėtume, kaip vystėsi Baltijos šalys grynųjų pinigų kontekste, Latvijoje ir Estijoje atsiskaitymai grynaisiais pinigais pradėjo mažėti kur kas anksčiau nei Lietuvoje. Tai ir tam tikras kultūrinis veiksnys. Dėl kažkokių priežasčių mes labai mėgstame šiugždančius banknotus.

– Tos priežastys – objektyvios, pas mus iki galo neparuošta infrastruktūra. Dabar daugiau variantų, tačiau iki galo nesutvarkyta.

– Jei pasižiūrėtume į mokėjimo įstaigų skaičių, Lietuva pagal jas pirmauja. Manau, kad alternatyvos Lietuvoje yra ir jos sparčiai auga. Jeigu susidarytų situacijos, kai nėra kaip atsiskaityti, yra išeitis informuojant Mokesčių inspekciją.

– Turto bankas pirmą kartą suskaičiavo valstybės nekilnojamąjį turtą. Jį sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, juos valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės. Turto vertė – 3 mlrd. eurų, o valstybei tai kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų. Jūs tikėjotės rasti tokią situaciją? 

– Tikėjomės, kad situacija tikrai prasta. Žinoma, detaliai išanalizavus ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje suskaičiavus, kiek turto yra ir kaip neefektyviai jis naudojamas, jausmas kyla vienas. Toks jausmas, kad visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo šeimininko. 

– Kaip jūs aiškinate neūkiškumą? Ar reikėtų ieškoti politinės atsakomybės? Ne paslaptis, kad valstybinės įstaigos ir partijos buvo „lesyklos“, o gal ir yra tokiomis tapusios, ten ranka ranką plauna. O gal reikėtų ieškoti asmeninės atsakomybės?

– Aš žiūrėčiau į priekį, kaip kuo greičiau šią situaciją pakeisti. Esame sudarę labai detalų planą, kaip šią situaciją taisyti. Siaubas ima pagalvojus, kaip neefektyviai yra valdoma. Įsivaizduokite, jeigu vidutiniškai vienam tarnautojui tenka 28 kv. metrai ploto. Yra institucijų, kur vienam žmogui tenka per 60 kv. metrų. Jei vizualizuotume, tai turėtume seną mersedesą, kuriam išlaikyti išleidžiame labai daug, užuot turėję mažą kompaktišką škodą, kuri būtų efektyvi.

– Ar turimas turtas generuoja pajamas? 180 mln. eurų išleidžiama, o kokia yra grąža?

– Labai minimali. Grąža sudaro vos keletą milijonų eurų iš nuomos ir, pagal skaičius, tikrai nelabai rinkos sąlygomis. Sprendimai bus griežti ir labai paprasti. Iš visų ministerijų, kurios jį naudoja neefektyviai, turtas bus perduotas Turto bankui, kad būtų valdomas centralizuotai. Toms institucijos, kurios nesutiks to padaryti, mažės finansavimas. Tos institucijos, kurios turi visiškai funkcijoms nereikalingo turto, poilsiaviečių, butų, prekybos vietų, nenaudojamo turto – jis lygiai taip pat bus perduotas Turto bankui. Turto bankas realizuodamas galės investuoti į to likusio naudingo nekilnojamojo turto efektyvinimą, kad jo išlaikymas būtų mažesnis. Kitą savaitę priimsime griežtus sprendimus, nes dabar situacija yra apgailėtina. Gėda, kaip buvo valdomas valstybės nekilnojamasis turtas.

– Turto bankas būtų institucija, kuri centralizuotai valdytų visą turtą. Jei pamenate, Andriaus Kubiliaus laikais buvo bandoma suskaičiuoti, kiek yra valstybės turto, o čia kalba apie valstybės įmones, ir sukurti vieną instituciją „Visuomis“, kuri valdytų visą valstybės turtą. Ir nieko neįvyko.

– Mes orientuojamės į labai praktiškus žingsnius, kaip tai padaryti. Sistema sukurta, turtas suskaičiuotas, efektyvumas įvertintas. Finansų ministerija kartu su Turto banku sudėliojo labai aiškius žingsnius, kur nereikia grandiozinių reformų, kurti atskirų institucijų. Viskas, ko reikia, – tiesiog padaryti tuos žingsnius ir situacija pasikeis.

– Ar jūs esate apskaičiavę, kokia galėtų būti grąža pertvarkius valstybinio turto sistemą? Kiek planuojama parduoti, privatizuoti valstybinio turto? Kiek planuojama pakeisti valdytojų ir išnuomoti pelningiau?

– Visi vertinimai yra atlikti, svarbiausias dalykas – per metus galima dešimtis milijonų eurų sutaupyti vien dėl to, kad išlaikymas būtų pigesnis. Dėl turto realizavimo reikia kiekvieną turtą individualiai įvertinti ir suskaičiuoti, koks būtų bendras paketas. Natūralu, kad tos lėšos, realizavus paketą, nebūtų iššvaistomos. Jos būtų padedamos į valstybės rezervą. Visus žingsnius esame numatę atlikti. Manau, kad po kelerių metų įvertinus gėdos jausmas nebeapims.

– Kiek planuojate privatizuoti turto iš 28 tūkst. objektų, kurie sudaro per 10 mln. kv. metrų?

– Šiuo metu, kol nėra perduota į centralizuotą sistemą, įvertinti tiksliai sunku. Ministerijos turi begalę pastatų, įstaigos prie ministerijų turi begalę pastatų. Tada, perdavus į centralizuotą sistemą, bus galima daugelyje vietų surasti sinergiją.

– Ar kalbama apie sujungimus? Buvo kalba apie ministerijų perkėlimą į Kauną, apie tai, kad reikėtų institucijas iškelti iš Vilniaus centro.

– Kadangi visas turtas yra didžiulis, 28 tūkst. objektų, tai yra per 10 mln. kv. metrų ploto, sukursime sistemą taip, kad nereikėtų vieno grandiozinio veiksmo kaip „Visuomis“. Sukursime sistemą, kad pačioms institucijoms nebebus naudinga turėti daugiau nekilnojamojo turto, nei iš tikrųjų reikia. Įvesime nuomos principą ir nuo to, kurioje vietoje institucija yra, kokios pastatas vertės, energinio efektyvumo, priklausys kaina, kurią tos institucijos mokės už turto priežiūrą. Pačios institucijos galės labai aiškiai nuspręsti ir pasverti, ar joms geriau turėti savo įstaigą netoli miesto centro, ar tą įstaigą perkelti į nuošalesnę vietą ir taip taupyti, o sutaupytas lėšas panaudoti savo veiklai.

– Ministre, ar jūs esate tikras, kad visos institucijos sąžiningai atskleidė informaciją apie disponuojamą turtą? Ne paslaptis, kad buvo nuslėpimų, kai anksčiau buvo bandoma suskaičiuoti. Net dabar ne visos ministerijos pateikė informaciją. Tarkime, Sveikatos apsaugos ministerija duomenų apie sąnaudas nepateikė.

– Su tokiais gudravimais toli nenujosi. Jeigu matysime, jog slepiama informacija arba ji pateikiama neskaidriai, iškraipytai, visa tai atsispindės mažinant finansavimą. 

– Ar tiesa, kad, kaip skelbia premjeras Saulius Skvernelis, yra tokių objektų, kurie oficialiai registruoti pavadinimais: buitinio gyventojų aptarnavimo valstybinė įmonė „Giedružė“, Mažeikių gyvulių paruošų kontora, M.Melnikaitės kolūkis, Skuodo rajono liaudies deputatų taryba – ir netgi Vilniaus miesto Lenino rajono namų ūkio valdyba?  

– Aš visų pavadinimų iš 28 tūkst. nesu peržiūrėjęs, bet pagal tai, kaip tas turtas buvo valdomas, manau, kad ir tokie pavadinimai galėjo likti.

 „Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.