Pirmųjų šiųmečių gamtos gėrybių gausa kol kas nedžiugina, tačiau kone kiekvienoje miesto turgavietėje galima išvysti nedideliais kiekiais jomis prekiaujančių žmonių.
Nors šįmet turgų prekystaliai lūžta nuo braškių ir trešnių, miško uogų rinkėjų krepšeliuose – kol kas tik žemuogės.
Išsiilgę grybų skonio kauniečiai turguje kol kas turi galimybę įsigyti nedidukių voveraičių ir vis klausinėja prekeivių, kada bus baravykų bei raudonviršių. Šiek tiek didesnė vaistingųjų ir prieskonį suteikiančių augalų pasiūla.
Kauniečiai į gėrybes dairosi, tačiau dėl šįmet smarkiai šoktelėjusių kainų jų pirkti dar neskuba arba įsigyja nedaug.
Dvi saujos grybų – 6 eurai
Grybų pardavėjai dažniausiai nebūna linkę dalytis grybų augaviečių paslaptimi. Stoties turgavietėje kalbinti prekeiviai buvo atviri.
Voveraites parduodančios poros teigimu, šios geltonkepurės į turgavietę pateko iš Varėnos miškų, daugiausia Merkinės ir Marcinkonių.
Voveraitės šiuose miškuose auga ne tik pušynuose, bet ir tarp lapuočių medžių.
Už nedidelį indą, kuriame telpa maždaug pora saujų voveraičių, žmonės norėjo gauti po 6 eurus. Daugelis pirkėjų prašė bent 1 euro nuolaidos.
„Dar prieš įvedant eurą toks indelis voveraičių turguje kainavo apie 5 litus. Šiuo metu kainos pakilusios keliskart“, – stebėjosi pirmųjų grybų įsigyti panorėjusi, bet dėl kainos susilaikiusi pensininkė Bronislava.
Baravykų teks palaukti
Tie, kurie vieninteliais skrandžio vertais grybais laiko tik baravykus, šilbaravykius, gal dar ir raudonikius, šių tauriųjų miško gėrybių skonio dar turėtų palaukti.
Tačiau gali būti, kad pirmieji baravykai pradės dygti liepos pabaigoje.
Seni grybautojai tikino, kad šiemet grybų sezonas truputį vėlesnis nei įprasta, bet vasara turėtų būti palanki miško gėrybėms augti. Spėjama, kad šios miško gėrybės pasirodys ne anksčiau kaip po kelių savaičių. Pernai iš Dzūkijos atvežti baravykai turgavietėse pūpsoti pradėjo liepos viduryje.
„Miškuose aplink Panevėžį giminaičiai jau rado keletą raudonviršių, tačiau Merkinės ir Marcinkonių miškuose, kur mes renkame į Kauno turgavietes vežamus grybus, raudonviršių turėsite palaukti“, – aiškino grybų pardavėjas Ignas.
Žemuoges renka pakaunėje
Gerai pasidairius turgavietėse jau galima rasti ir žemuogių pardavėjų. Jie tikino – uogos sirpsta saulėtose pamiškėse, daugiausia Kauno rajone.
Nedidelė stiklinaitė žemuogių kainuoja apie 2,5–3 eurus. Dažnas kaunietis prisimena, kad dar prieš kelerius metus už 150 ar 200 gramų stiklinę šių uogų mokėdavo maždaug 3–5 litus.
„Anksčiau žemuoges pirkdavome puslitriniais ar litriniais stiklainiais. Šiais metais net stiklinaitei uogų tenka kaip reikiant atverti piniginę. Kol kas žemuogių neperku, nes braškių kilogramas kainuoja pigiau nei pora šimtų gramų žemuogių“, – tikino Eigulių turguje sutikta garbaus amžiaus Regina.
Kita pirkėja – Olga ragino pirkėjus nepagailėti keleto eurų raudonskruostėms miško uogoms.
„Nuo seno rekomenduojama per metus suvalgyti bent dvi stiklines žemuogių. Jose yra geležies ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Kasmet nusiperku bet pusės litro talpos stiklainį uogų“, – sakė toje pat turgavietėje miško gėrybes pirkusi kaunietė.
Stoties turgavietės prekeiviai tikino, kad artimiausiu metu žemuogės turėtų pigti. Po savaitės stiklinė uogų greičiausiai kainuos ne daugiau nei 2 eurus.
Vilioja vaistažolių kvapas
Kauniečiai gana noriai perka prieskoninius ir vaistinguosius augalus. Šiuo metu ant dažno turgaus prekystalio galima išvysti ramunėlių, įvairių rūšių mėtų, rugiagėlių, dilgėlių, krapų, petražolių, pelynų.
Prekiautojai vaistažolėmis neslėpė, jog jiems dosnios ne tik pievos ar pamiškės. Dažna nuosavą daržą ar žemės sklypelį turinti moteris vaistingomis savybėmis pasižyminčių augalų užaugina pati.
Už ryšulėlį prieskonių ar vaistažolių, iš kurių galima išsivirti arbatos ar pasigaminti užpilą, prašoma 30–50 centų. Perkantys kelių rūšių augalų sulaukia nuolaidos.
Stoties turgavietėje pardavėjai tvirtino žinantys, kada geriausia rinkti vaistažoles. Tačiau jų pamokymai skyrėsi.
„Nedera skinti žolelių vaistams, kol rasa nenukrito. Aš visada augalus skinu vėlai vakare“, – aiškino viena pardavėja. Kita sakė, kad vaistažolių rinkti leidžiasi ankstų rytą, nes tuomet jos būna sukaupusios daugiausia gerųjų savybių.
Kone visi prekiautojai sutarė, kad didžioji dalis iki Joninių surinktų vaistažolių – vertingiausios.
Pirkti iš nepažįstamų – pavojinga
Danutė Butkienė
Gydytoja
„Šviežios uogos – vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Tačiau jos taip pat gali kaupti ir sunkiuosius metalus, būti užterštos pesticidais ir kenkėjais, jose gali būti per didelis radioaktyvumo lygis.
Ar uogos, taip pat ir vaistažolės, vertingos ir saugios, priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis jos augo, kaip buvo renkamos, pakuojamos, laikomos, transportuojamos.
Pirkdami uogas ir vaistinguosius augalus iš nepažįstamų asmenų nežinote, kur jie rinkti, kaip laikyti. Nerekomenduojama valgyti pakelėse ar šalia pramoninių objektų, tvartų, lauko tualetų rinktų uogų. Be to, svarbu uogas laikyti vėsioje patalpoje, švariuose induose, prieš valgant nuplauti.
Užterštos uogos, kaip ir kiti maisto produktai, gali tapti per maistą plintančių infekcijų priežastimi.
Pirkti grybus pakelėse ir turgavietėse taip pat rizikinga, nes saulės atokaitoje palaikytos miško gėrybės ima kaupti blogai žmogaus organizmo pasisavinamas ir net nuodingas medžiagas.“
