Lietuviai traukia į Latviją dėl vienos prekės: ten ji perpus pigesnė

Šalia Latvijos gyvenantys žmonės gali šimto metrų tikslumu pasakyti, koks atstumas iki artimiausios kaimynų parduotuvės. Pabrangus alui Lietuvoje jie ne tik automobiliais, bet ir dviračiais ar pėsčiomis traukia į Latviją.

Pilskalnės parduotuvė per dieną sulaukia net kelių dešimčių pirkėjų iš Lietuvos. Pardavėja Inta tvirtino, kad kaimynus nesunku atpažinti, nes alų perka pakuotėmis, – čia jis gerokai pigesnis nei Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Pilskalnės parduotuvė per dieną sulaukia net kelių dešimčių pirkėjų iš Lietuvos. Pardavėja Inta tvirtino, kad kaimynus nesunku atpažinti, nes alų perka pakuotėmis, – čia jis gerokai pigesnis nei Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Pilskalnės parduotuvė per dieną sulaukia net kelių dešimčių pirkėjų iš Lietuvos. Pardavėja Inta tvirtino, kad kaimynus nesunku atpažinti, nes alų perka pakuotėmis, – čia jis gerokai pigesnis nei Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Pilskalnės parduotuvė per dieną sulaukia net kelių dešimčių pirkėjų iš Lietuvos. Pardavėja Inta tvirtino, kad kaimynus nesunku atpažinti, nes alų perka pakuotėmis, – čia jis gerokai pigesnis nei Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Pilskalnės parduotuvė per dieną sulaukia net kelių dešimčių pirkėjų iš Lietuvos. Pardavėja Inta tvirtino, kad kaimynus nesunku atpažinti, nes alų perka pakuotėmis, – čia jis gerokai pigesnis nei Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Pilskalnės parduotuvė per dieną sulaukia net kelių dešimčių pirkėjų iš Lietuvos. Pardavėja Inta tvirtino, kad kaimynus nesunku atpažinti, nes alų perka pakuotėmis, – čia jis gerokai pigesnis nei Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Kai tiktai turi laiko, Vladas (kairėje) ir Arūnas nukeliauja apsipirkti į Latviją.<br>D.Umbraso nuotr.
Kai tiktai turi laiko, Vladas (kairėje) ir Arūnas nukeliauja apsipirkti į Latviją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. Čia pat išgerto alaus skardinės atsiduria šiukšliadėžėje.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. Čia pat išgerto alaus skardinės atsiduria šiukšliadėžėje.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. <br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. <br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. <br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. <br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. <br>D.Umbraso nuotr.
 Latvijos parduotuvėse alus - kone perpus pigesnis, nei Lietuvoje. <br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 29, 2017, 11:23 AM, atnaujinta Nov 29, 2017, 8:40 PM

„Perpus pigiau“, – taip apie alaus kainą Latvijoje kalba pasienio gyventojai.

Jiems nereikia didesnių prekybos centrų Rygoje, Bauskėje arba Daugpilyje.

Užtenka ir nedidelių latviškų kaimo parduotuvių, kur nuo prekystalių šluojamas ne tiktai alus, bet jau pigesni ir Latvijos gamintojų maisto produktai.

Iš tiesų Šiaurės Lietuvos kaimo parduotuvėje už litrą 7,5 procento stiprumo lietuviško alaus, praminto kaip sovietinio traktoriaus markė MTZ, reikia mokėti 1,7 euro.

Už tiek Latvijos kaimo parduotuvėje gali nusipirkti du litrus tokio pat stiprumo gėrimo.

Alų perka pakuotėmis

„Mūsiškiai alų perka buteliais, lietuviai – pakuotėmis. Iš to ir galima pažinti“, – nusišypsojo nedidelės Pilskalnės parduotuvės pardavėja Inta.

Kai tik padaugėja pirkėjų, ji supranta, kad pas kaimynus alus ir vėl pabrango.

Kasdien Pilskalnės parduotuvėje apsilanko nuo dviejų iki kelių dešimčių pirkėjų iš Lietuvos kaimų.

Atvažiuoja ne tik automobiliais, bet ir dviračiais.

Ir perka ne patį pigiausią alų, nes lietuviams jis vis tiek nebrangus. Dviejų litrų „Livu“ įvairių pavadinimų alaus butelis čia kainuoja 1,6–1,8 euro, puslitrinis įvairių rūšių latviško alaus butelis – 65–75 centus.

Inta yra girdėjusi, kad lietuviai prie latviškų bambalių įsigudrina priklijuoti brūkšninius kodus ir nunešę į taromatus Lietuvoje papildomai už kiekvieną užsidirbti po 10 centų.

Dairosi neblaivių dviratininkų

Nors Biržų kraštas nuo seno garsėja aludariais, Kvetkuose gyvenantis Virginijus pasakojo, kad su keliais kaimynais susimeta dyzelinui ir bent kartą per savaitę automobiliu važiuoja į Neretas Latvijoje, iki kurių – 16 kilometrų. Dar geriau Germaniškio žmonėms, nes iki kaimynų Skaistkalnės – tiktai keli žingsniai.

„Anksčiau pirkdavau tik latvišką alų, o dabar žiūriu, kad ir maistas Latvijoje pigesnis. Štai pastarąjį kartą už dešros riestę mokėjau 1,65 euro, už duonos kepalą – 80 centų“, – gyrėsi Virginijus.

Nuo Skrebiškių kaimo gyventojo Arūno sodybos iki artimiausios parduotuvės Pilskalnėje Latvijoje – 11,5 kilometro. Bet jis nepatingi iki jos numinti dviračiu. Arūnas pastebėjo, jog, lietuviams dažniau keliaujant į Latviją, pasienyje suaktyvėjo ir policijos pareigūnai.

Juk dviračiu grįždamas namo iš Latvijos ne vienas keleivis neiškenčia ir gurkšteli alaus. O jei dar važiuoja be šviesą atspindinčios liemenės – jau du pažeidimai.

Į Latviją keliaujantys automobiliu taip pat dabar dažniau sulaukia policininkų dėmesio. Juk mėgstantys alų dažnai būna spėję pragerti vairuotojų pažymėjimus.

O skrebiškietis Vladas pasakojo, kad kai kurie kaimų gyventojai įsigudrino automobiliais nuvažiuoti į Biržus, ten sėsti į nemokamą autobusą, tris kartus per dieną vežantį apsipirkti į Bauskę, ir taip dar sutaupyti.

Latviai į skolą neduoda

Tuo metu pasienyje esančių Lietuvos kaimų parduotuvės pirkėjų sulaukia vis mažiau. Antai Skrebiškiuose ji duris užveria jau 16 valandą.

Į šias parduotuves priversti eiti tie, kurie prašo maisto produktų ar alaus į skolą. „Kokia kaimo parduotuvė, jei neduoda „bargan“?“ – atsiduso Skrebiškiuose gyvenantis Arūnas. O Latvijos kaimų parduotuvėse užsieniečiams į skolą, suprantama, neduodama.

Bet ne tai yra svarbiausia. Ne vienas Kvetkų gyventojas minėjo, jog bare įpilama tiek, kiek turi centų, – pusė bokalo, trečdalis. Juk ne visada gali pilnam sukrapštyti.

Beje, Kvetkuose net prie parduotuvės šiukšlių dėžėje – tuščia latviško alaus skardinė.

Keliauninkus nugąsdino pasieniečių elgesys

Prieš kelias dienas į Latviją apsipirkti vykstančiam ne vienam lietuviui baimės įvarė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Jie tikrino automobilius, o kaimuose pasklido gandai, kad taip lietuviai pareigūnai mėgina pažaboti tokias nuostolingas Lietuvos ekonomikai keliones.

Pasirodo, pagrindiniuose magistraliniuose bei regioniniuose Lietuvos ir Latvijos pasienio keliuose buvo surengta iš anksto neskelbta prieš nelegalią migraciją nukreipta operacija „Žara II“.

Patikroms buvo pasitelkti pasieniečiai kinologai su tarnybiniais šunimis. Tikrindami krovininius automobilius bei jais gabenamus krovinius pasieniečiai naudojo širdies dūžio matuoklius, kad galėtų išsiaiškinti, ar ten nėra pasislėpusių žmonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.