Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Prekybos įmonių asociacijos prezidentu Laurynu Vilimu bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu Laurynu Kasčiūnu.
– „Eurobarometro“ duomenys parodė, kad 65 proc. Lietuvos gyventojų labai stipriai nerimauja dėl dabartinių kainų. Pone Kasčiūnai, jūs keliate labai jautrią visuomenei problemą. Ko jūs tikitės, nes iš esmės nieko naujo nedarote?
– (L.Kasčiūnas) Mes paprašėme labiau integruoto, sisteminio požiūrio, kuris galėtų paaiškinti, kokie veiksniai lemia tam tikrą kainų lygį Lietuvoje, kaip tai atrodo europiniame kontekste. Viena vertus, bendrai atrodytų, kad 6 proc. infliacija nėra didžiulės aukštumos, bet kita vertus, maistas – jau 12 proc., kai kurie produktai dar daugiau pabrangę.
Kalbant apie pieno produktus, jų kainų augimas yra dar labiau veikiantis žmones. Taip pat tokia produkcija kaip avalynė, drabužiai – jų kainų augimas buvo didesnis ir jie ypač veikė mūsų socialiai pažeidžiamiausius žmones, kurių vartojimo krepšelyje tai yra vienos būtiniausių prekių.
Mes žinom, kad maistas sudaro apie 25 proc. Lietuvos gyventojo krepšelio ir tai yra labai daug, beveik daugiausia Europos Sąjungoje. Kainų augimas labai smarkiai veikia žmonių gerovę.
– Jūs išsiaiškinote, kiek kainos augo. Ar išsiaiškinote priežastis?
– (L.Kasčiūnas) Priežastys irgi įvairios. Nuo natūralios konvergencijos su Europos rinka, kadangi mes esame atvira ekonomika, iki tokio dalyko: iš tikrųjų Lietuva turi problemų su tolygiu gerovės pasiskirstymu. Ekonominis augimas pasiekia ne visus žmones tolygiai.
Statistika, ekspertai skaičiuoja, kad 3 iš 10 yra tie žmonės, kurie jaučia ekonominį augimą, o 7 labai mažai jaučia. Bet tie 3, kai gauna daugiau pinigų, natūraliai daugiau ima vartoti ir vartodami daugiau prisideda prie veiksnių, kurie išpučia kainas. Bet kainos tada didėja visiems, ne tik tiems 3. Tokiu būdu vėl patys pažeidžiamiausi žmonės labai jaučia kainų augimą.
Tų žmonių apsauga, jų pajamų didinimas – kalbam apie mokestinius dalykus, atlyginimų kėlimus ir t.t. – yra pagrindinis prioritetas. Yra dvi kryptys: viena vertus, ieškoti pajamų visuomenės perkamosios galios stiprinimui, socialiai pažeidžiamiausių žmonių pajamų didinimui, kita kryptis – pabandyti paieškoti galimybių, didinant konkurenciją, per mokestines lengvatas. Bankas atkreipė dėmesį, kad PVM tarifai, akcizai irgi yra vieni iš veiksnių, kurie lemia kainų augimą. Gal ir čia įmanomi tam tikri sprendiniai.
– Pone Vilimai, kodėl maisto prekių kainos per pastaruosius 5 metus, kaip teigia Lietuvos bankas, išaugo 12 proc.?
– (L.Vilimas) Toks įdomesnis faktas: visame tame augime, kuris matuojamas ir galiausiai susiveda į infliacijos lygį, bent jau praeitais metais trečdalį paveikė alkoholio ir tabako akcizų didėjimas, kuris buvo drastiškas. Pirkėjų krepšelyje tos prekės sudaro didelę vertę.
– Bet šios prekės nėra būtiniausių prekių sąraše. Ponas Kasčiūnas kalba apie būtiniausio vartojimo prekes ir šių prekių brangimą.
– (L.Vilimas) Būtinųjų prekių yra ne 2 ir ne 3, o didelis sąrašas. Buvo paminėtas pienas. Pagrindinė pieno kaina vartotojui susideda iš žaliavinės produkcijos kainų svyravimo, ko Lietuva labai mažai ar apskritai negali paveikti. Mes esame atviros rinkos dalis. 2017 m. paskutinį ketvirtį tam tikrų produktų, kaip sviesto kaina buvo pasiekusi viršutinę, labai aukštą ribą. Taip pat ir kitokie produktai – vaisiai, daržovės priklauso nuo sezoniškumo.
– Vienos rūšies duona: prieš įvedant eurą ji kainavo 0,74 Lt, tai yra 0,21 euro. Dabar kainuoja 0,99 euro. Vadinasi, duona pabrango beveik 5 kartus. Taip pat sūris: 1 kg vidutiniškai kainavo 2,03 euro. Dabar tas pats sūris kainuoja 7,99 euro, pabrangimas beveik 4 kartus. Ar tikrai per porą metų susidaro tiek aplinkybių kainų kilimui?
– (L.Vilimas) Imti vieną produkciją ir įvardinti tai kainų kilimu, nėra labai tikslu ir kartais klaidina. Yra krepšelis, kuris yra vertinamas. Lietuvos bankas vertina, stebi ir gali po to pasakyti įvairias tendencijas, kurios buvo paminėtos – darbo užmokesčio kilimas, žaliavos konkurencinė aplinka, mokestinė bazė. Visa tai per tuos metus nuo euro įvedimo keičiasi.
– Kas sudaro produkto kainą?
– (L.Vilimas) Paskutiniais metais verslas, ne tik prekybininkai, o žemdirbiai, gamintojai, perdirbėjai siūlo savo kainą ir prekybininkai yra tik viena iš dalių visoje grandinėje.
– Ponas Kasčiūnas teigia, kad dėl nepakankamos konkurencijos, nes 71 proc. Lietuvos rinkos užima prekybos tinklai, atsiranda tam tikros aplinkybės, kurios kainų nereguliuoja. Ką jūs turite omenyje?
– (L.Kasčiūnas) Konkurencija yra tikrai labai svarbus dalykas, mes esame nedidelė rinka ir net ir Lietuvos bankas periferiškai, bet galbūt pripažįsta, kad gali taip būti, kad prekybininkai gali sužaisti tam tikrais antkainiais. Nebūtinai taip yra, bet tai galėtų paaiškinti, kodėl po euro įvedimo metus buvo pakankamai tvarkinga, bet po to kainos šoktelėjo.
Natūralu, kad šioje vietoje reiktų galvoti, kaip abejones išsklaidyti. Viena mintis yra sekti Prancūzijos atveju, kai prekybos centrai patys viešina savo antkainius, parodo savo struktūrą. Tada visiems viskas aišku. Mes banko užklausėme, ar tokia priemonė būtų naudinga. Bankas atsako, kad galbūt ne, nes efekto didesnio neduotų.
Kita vertus, suversti visko prekybininkams tikrai nevertėtų, nes Vyriausybė turi galvoti ir rasti būdų, kaip susitarti su prekybos tinklais. Mes turėsime vieną pasiūlymą ir turbūt jį registruosime. Tai, kad siūlymų daug dėl PVM lengvatų maistui buvo per pastaruosius metus yra tiesa, bet mes siūlysim grįžti prie šios temos – PVM lengvata maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus.
Šalia to, žinodami, kad yra niuansai, ar tikrai atsilieps galutiniam vartotojui, mes siūlysime Vyriausybei kartu su prekybos asocijuotomis struktūromis sudaryti geros valio memorandumą arba nediskriminavimo susitarimą, pagal kurį, jeigu mes nuo 21 proc. iki lengvatinio 9 proc. sumažiname PVM tarifą maisto produktams, tai realiai atsilieptų vartotojui ir vartotojas galėtų tikėtis, kad atitinkamai sumažės ir kainos maisto produktams.
– Panašus memorandumas į tai, koks buvo įvedant eurą?
– (L.Kasčiūnas) Kažkuria prasme panašu. Metus jis galiojo, mes siūlysim pasirašyti 3 metų laikotarpiui. Labai tikimės, kad ir prekybininkai geranoriškai sutiks su tokia idėja, ir Vyriausybė neatmes, o padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad palengvintų žmonėms galimybę įsigyti būtiniausius produktus.
– Pone Vilimai, kokia jūsų nuomonė?
– (L.Vilimas) Mes, kaip verslas – mūsų sektorius ir kiti tikrai nedalyvausim rinkiminėse kampanijose. Labai dažnai kainų tematika, ypatingai PVM, išlenda į viešumą ir yra naudojamos kaip rinkiminės priemonės. Mes nenorėtume atsidurti visame tame sūkuryje.
Mokesčių mažinimas ar didinimas yra grynai politinis susitarimas tarp valdžioje esančių jėgų, Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros. Jeigu ten bus toks sprendimas, kokiems produktams bebūtų ir jeigu viena iš esminių sąlygų būtų tokio susitarimo su verslu, jis tikrai yra svarstytinas ir neabejoju, kad toks susitarimas galėtų atsirasti.
Mes turime latvių pavyzdį, kai jie prieš keletą metų mažino bendro PVM lygį 1 procentiniu punktu, ten vyriausybė susitarė su verslo organizacijomis, didžiaisiais verslais, kad nauda žmonėms pereis. Tai yra įmanoma, bet tai yra politinis sprendimas.
Verslas, jeigu reikės, palaikys, jeigu mūsų paprašys išreikšti poziciją, mes ją išreikšim. O būdai yra ne tik memorandumas. Viešas įsipareigojimas ar reputacija yra daug svarbesnė negu popierius.
– Jūs matote naudos iš to, ką siūlo ponas Kasčiūnas – visų prekių PVM mažinimas?
– (L.Vilimas) Tokius dalykus turi atsakyti tie, kas skaičiuoja ir kur ten yra logika. Visam maistui PVM mažinti – skamba gerai, bet jeigu manęs klaustų, biudžeto netektys trumpuoju laikotarpiu tokios didelės, kad nė viena Vyriausybė, tikrai netikiu, kad priims tą sprendimą. Latviai tai daro, diskutuoja dėl PVM daržovėms mažinimo ir reiktų pasižiūrėti, pasiklausti jų, kokia logika ten yra. Visam maistui skamba šiek tiek utopiškai.
– Bandėte skaičiuoti?
– (L.Kasčiūnas) Čia kalbame apie 100 milijonų, bet mes kalbame ir apie tai, kad tai tik pasiūlymas. O idėja tokia: jeigu Vyriausybė į tai žiūri rimtai, ji imasi taktikos, sėda, nagrinėja, žiūri į vieną sektorių. Daržovės, vaisiai – pasižiūrėti, kaip galima būtų susidėlioti ir pabandyti pilotinį projektą. Ar šiam sektoriui sumažinus PVM įmanoma, kad tai atsilieptų galutiniam vartotojui tokiu pačiu santykiu, kiek sumažintas PVM. Jeigu tai veikia, kodėl negalim ilgainiui eiti į kitus sektorius.
– Pone Vilimai, koks jūsų pasiūlymas? Jeigu tai yra aktualiausia šalies problema, reaguoti reiktų? Jei kalbėtume apie konkurenciją, kai kurių prekybos tinklų atėjimas turėjo sureguliuoti, sumažinti kainas, bet ilgainiui prekybos tinklai prisitaikė prie bendros šalies situacijos ir kainų, kurios galioja visoje rinkoje.
– (L.Vilimas) Konkurencija Lietuvoje, sąlyginai mažoje rinkoje tarp visų segmentų – tiek perdirbėjų, tiek prekybininkų yra pakankamai intensyvi. Sakyti, kad 2,8 mln. žmonių rinkoje veikiantys 5 žaidėjai, kurie pasaulyje yra dešimtuke ar dvidešimtuke stipriausių žaidėjų, kad čia nevyksta konkurencija ar ji yra iškraipyta, kažkas su kažkuo susitarė – pamirškim tą temą.
Tie, kas taip sako, diskredituoja savo žinias apie pačią rinką. Į parduotuvę nuėjus mes 2,5 proc. pieno rasim tikriausiai 10 skirtingų prekės ženklų ir iš Lenkijos atvežtų, ir latviškos produkcijos.
Konkurencija yra, rinka geriausiai reguliuojasi pagal paklausos ir pasiūlos santykį. Mes taip pat turime atskirti, kas nuo mūsų priklauso ir nepriklauso. Mes negalime paveikti žaliavinių kainų ir tendencijų, bet mes galime, kaip valstybė, daryti įtaką mokestinei bazei.
Jeigu didžioji dalis Europos Sąjungos šalių turi lengvatas maistui – ne tik besivystančios, bet ir senosios šalys, kodėl ne. Konkurencija veikia būtent taip: jeigu yra galimybė verslui ne savo – perdirbėjų, žemdirbių prekybininkų sąskaita konkuruoti, mažinant pas save lentynoje kainoje ir tą padarytų bent vienas ar du žaidėjai, o tikrai kažkas padarytų, visa rinka pasektų paskui.
Aš tikrai tikiu, trumpame laikotarpyje efektas būtų, bet nereikia galvoti, kad PVM sumažinimas visam laikui užfiksuos žemas kainas ir jos nebekis. Atlyginimai augs, pragyvenimo lygis augs, galbūt vartotojų mažės – vėlgi kaštai verslui didės. Bet tikrai galima pamatuoti sumažėjimo lygį ir naudą pirkėjui. Jeigu būtų politinė valia, tą būtų galima padaryti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
