Didėjo mažiausiai uždirbančiųjų ir vidutinės pilną mėnesį dirbusių žmonių pajamos, taip pat mažėjo gaunančių minimalią ir mažesnę mėnesio algą – taip „Sodra“ apibūdina praėjusių metų ketvirtą ketvirtį.
Pajamos didėjo
Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, 2017-ųjų ketvirtas ketvirtis rodo, kad darbo pajamos sparčiai didėjo nepaisant to, kad nesikeitė minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).
Štai priskaičiuotų draudėjų į apdraustųjų socialinio draudimo įmokų vertė 2017 m. ketvirtą ketvirtį buvo 83 mln. Eur, arba 9,7 proc. didesnės negu prieš metus.
Visgi dažniau atlyginimai didėjo tiems, kurių algos prieš metus buvo labai mažos – neviršijo MMA. Kas antro iš jų pajamos per metus padidėjo daugiau nei 10 proc., o maždaug kas trečio mažų pajamų gavėjo pajamos, „Sodros“ duomenimis, turėjo padidėti ne mažiau kaip 100 eurų.
„Tokių darbuotojų daugiausia rastume didmiesčiuose, didžiausiuose prekybos centruose, didžiausiose šalies ligoninėse, laikinojo įdarbinimo įmonėse. Jų alga dažniausiai padidėjo po to, kai žmogus pakeitė pareigas arba darbo vietą. Akivaizdu, kad didėjant įtampai darbo rinkoje, didėja ir darbuotojų galia derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio“,– antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ vyriausioji patarėja J.Varanauskienė.
„Jeigu pabandytume nuspėti, kurioje grupėje žmonės yra mažiausiai patenkinti pokyčiais, tai mes juos rasime toje grupėje nuo MMA iki vidutinių draudžiamųjų pajamų“, - sakė specialistė.
J.Varanauskienė taip pat pabrėžė, kad maždaug pusei žmonių realios pajamos, įvertinus infliaciją, sumažėjo, todėl į gerėjantį gyvenimą reikėtų žiūrėti labai atsargiai: „Tai tie, kurių pajamos nepakito, kurių sumažėjo ir, kurių padidėjo nuo 5 iki 10 proc., galima sakyti, kad čia yra tas infliacijos lygis. Jei sudėtume tuos, kurių pajamos nepakito arba sumažėjo, tokių gauname 49 proc.“, – sakė J.Varanauskienė.
Situacija gerėja
Anot specialistės, 2017-uosius galima pavadinti mažų pajamų gavėjų mažėjimo metais. Darbuotojų, kurių alga neviršija MMA, liko gerokai mažiau – jų dalis sumažėjo nuo 23,6 proc. metų pradžioje iki 16,3 proc. metų pabaigoje.
„Tam įtakos galėjo turėti ir instituciniai veiksniai – „vyšninio voko“ iniciatyva, kai mažiau negu MMA uždirbantiems darbuotojams buvo išsiųsta asmeninė informacija apie mažų socialinio draudimo įmokų įtaką būsimoms socialinėms garantijoms, minimalaus darbo užmokesčio kvalifikuotiems darbuotojams nustatymas – ir, žinoma, ekonomikos augimo nulemta bendra įtampa darbo rinkoje, kai darbo jėgos paklausa viršija tinkamos kokybės pasiūlą“,– sako J. Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovų, kurių pajamos neviršijo MMA, dalis nuo metų pradžios sumažėjo nuo 23 iki 19 proc., specialistų, inžinierių, technikų – nuo 12 iki 9 proc., pardavėjų, tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų – nuo 26 iki 19 proc., kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – nuo 17 iki 11 proc.
Tuo tarpu nekvalifikuotų darbininkų, uždirbančių ne daugiau negu MMA dalis, nors taip pat mažėjo – nuo 38 iki 33 proc., – išliko didžiausia.
Daugiausia uždirba Vilniaus rajono gyventojai
Pasak J.Varanauskienės, istoriškai didžiausias pajamas 2017 m. ketvirtą ketvirtį uždirbo Vilniaus apskrities gyventojai. Čia pajamos ir toliau sparčiai didėja.
Vidutinės asmens pajamos, pagal kurias apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, Vilniaus apskrityje per metus padidėjo nuo 882 iki 957 Eur, 8,5 proc.
Nors likusioje Lietuvos dalyje vidutinės pajamos buvo ir liko mažesnės, 737 Eur 2016 m. pabaigoje ir 798 Eur 2017 metų pabaigoje, metinis augimo tempas buvo gana panašus – 8,3 proc.
Pasak J.Varanauskienės, tokį pajamų didėjimą į regionus galėjo atnešti Vilniaus darbdaviai.
„Daugiausia kitų apskričių gyventojai dirba Vilniuje registruotų darbdavių įmonėse – prekybos centruose, geležinkelyje, pašte – tačiau realiai darbo vieta yra jų gyvenamoje vietovėje. Tikėtina, kad tokių darbdavių sprendimai didinti atlyginimus įmonėje neaplenkia ir nutolusiose vietovėse dirbančių darbuotojų.
Vilniaus kaimynystėje esančių apskričių gyventojai dažnai važinėja dirbti į Vilnių. Šių darbuotojų pajamos turėtų didėti panašiai kaip ir Vilniuje gyvenančių bendradarbių. Taip Vilniaus tendencijos perkeliamos ir į kitų regionų gyventojų pajamų statistiką. Vadinasi, vietos darbdaviams, ypač tose vietovėse, kuriose juntamas ekonominis augimas ir kurios nėra labai nutolusios nuo Vilniaus, tenka sunkiau konkuruoti dėl vietinės darbo jėgos su Vilniaus darbdaviais“, – sakė J. Varanauskienė.
Daugiausiai uždirbo Neringoje gyvenantys žmonės.
