Lenkai tvirtai laiko atrastą aukso gyslą – net ir to ten vyksta lietuviai

Lietuviai neretai artimuosius į paskutinę kelionę palydi Lenkijoje, mat kremavimo paslaugos kaimyninėje šalyje kur kas labiau išplėtotos ir dažnai pigesnės. Tačiau ir ten krematoriumai sunkiai skynėsi kelią.

Nors Lietuvoje ir yra krematoriumas, dažnai lietuviai renkasi paslaugas Lenkijoje.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Nors Lietuvoje ir yra krematoriumas, dažnai lietuviai renkasi paslaugas Lenkijoje.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Mar 16, 2018, 6:41 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 9:13 AM

Sausį sukako 25 metai, kai Lenkijoje buvo įsteigtas pirmasis krematoriumas. Jis įkurtas Poznanės mieste. Krematoriumų sąjungos pirmininkas Krzysztofas Wolickis pasakojo, kad tuomet toks laidojimo būdas šokiravo tautiečius, todėl 1993 metais buvo kremuoti vos 342 mirusiųjų palaikai.

Po penkerių metų, 1998 metais, Lenkijoje jau veikė keturi krematoriumai – juose per metus buvo kremuota 4000 palaikų. Nors Vatikanas prieš 35 metus specialiu nutarimu pritarė palaikų kremavimui, konservatyvioje Lenkijoje, anot K.Wolickio, nauja mada sunkiai skynėsi kelią.

Įsibėgėjo per krizę

Praėjus net penkiolikai metų nuo pirmo krematoriumo atsiradimo šalyje jų buvo vos dešimt. 2008 m. Lenkijoje mirė 380 tūkstančių žmonių, iš jų kremuota tik 25 tūkstančiai – vos 7 proc.

Krematoriumų bumas prasidėjo kartu su pasauline ekonomine krize, kai taupumo sumetimais žmonės ėmė mirusiuosius vežti deginti. Valstybė mirusiajam palaidoti jo šeimai skiria 4 tūkst. zlotų, o tradicinėms apeigoms šių pinigų vos pakanka.

Renkantis kremavimą nereikia mokėti už duobės iškasimą ir kapavietės nuomą. Be to, pelenų pervežimo formalumai ir transportavimas iš kitų miestų ar šalių yra paprastesnis ir pigesnis.

Išduodavo svetimus pelenus

Pernai, anot K.Wolickio, 54 krematoriumuose į pelenus buvo paversta per 100 tūkst. mirusiųjų palaikų. Kremavimų galėjo būti ir daugiau, bet šiam verslui pakenkė prieš dvejus metus kilęs skandalas dėl Bytomo krematoriumo vadovų elgesio.

Televizija TVN išsiaiškino, kad pigesnes paslaugas reklamavęs krematoriumas apgaudinėjo klientus – išduodavo ne tuos pelenus. Savų krematoriumų neturintys laidojimo namai iš kaimyninių miestų veždavo mirusiuosius į Bytomą, o ten visi pelenai buvo pilami į vieną talpyklą.

Aferistus demaskuoti padėjo tai, kad net tuo metu, kai krematoriumo krosnis kelioms dienoms dėl remonto buvo išjungta, mirusiųjų artimiesiems buvo išduodami pelenai.

Po šio skandalo krematoriumai ėmė siūlyti artimiesiems stebėti sudeginimo ir pelenų perdavimo procedūrą gyvai arba internete, tai padėjo sugrąžinti žmonių pasitikėjimą. K.Wolickis apgailestavo, kad Lenkijos įstatymai neleidžia pelenų laikyti namuose, nors net kaimyninėje Čekijoje tai nedraudžiama. Lenkijoje pelenai turi būti laidojami kolumbariumuose, žemėje arba išpilami į jūrą.

Kūrėsi vokiškose žemėse

K.Wolickis atkreipė dėmesį, kad pirmieji krematoriumai ėmė steigtis buvusiose vokiškose žemėse – Poznanėje, Vroclave, Gdanske ir Ščecine, kur tokia tradicija gyvavo dar prieš karą.

Ščecine tokiu būdu laidojama net per 40 proc. mirusiųjų, o, tarkim, Balstogėje krematoriumas buvo atidarytas vos prieš dvejus metus ir artimuosius deginti ten ryžtasi dar retas.

Reaguodami į naują madą visi didieji laidotuvių namai įkūrė arba ketina įkurti krematoriumus.

Visi krematoriumai veikia savarankiškai, tačiau ekspertai spėja, kad didėjanti konkurencija privers juos jungtis į tinklus arba juos perpirks koks nors vakarietiškas tinklas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.