Pajamų nelygybė taip pat tebėra viena didžiausių Bendrijoje. 2016 m. 20-ies proc. turtingiausių gyventojų pajamos daugiau nei septynis kartus viršijo 20-ies proc. neturtingiausių gyventojų pajamas. Tai – daugiau nei ES vidurkis. Tiesa, EK skelbiami 2016 m. duomenys, naujesnių nėra, o socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, Lietuvoje apskritai niekas neskaičiuoja skurdo lygio, todėl dabar jo vadovaujama ministerija mėgina tokį mechanizmą sukurti. Kodėl Lietuva, metai iš metų raginama mažinti augantį skurdą ir pajamų nelygybę, net neturėjo, kaip jį išmatuoti, lieka tik spėlioti.
Šį savaitgalį šalies parduotuvėse buvo surengta 25-oji labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ akcija, per kurią pirkėjai galėjo paaukoti produktų skurdžiau gyvenančiųjų stalui. Pasak fondo atstovų, tokios paramos prašytojų ypač daug buvo 2011 m. ir 2012 m. – apie 600 tūkstančių. Prieš trejus metus – apie 260 tūkst., pernai – apie 200 tūkstančių. Tačiau tokiam sumažėjimui įtakos turėjo nebūtinai gerėjantis gyvenimas. Pagrindinė priežastis – didelė emigracija. Kurie sunkiai vertėsi tėvynėje – emigravo. Nuo 2017 m. sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatė aukštesnę kartelę tokiai paramai gauti – nuo 153 iki 183 eurų, tenkančių vienam asmeniui per mėnesį.
„Minimali alga, pensijų padidinimas tiek gerovės žmonėms nepagerino, bet formaliai dėl pakilusių pajamų jie nebegalėjo kreiptis paramos“, – tikino „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Socialinės tarnybos vadovė rodė sąrašą, kiek per dieną skurstančiųjų ateina drabužių – iki 100 žmonių. Daugiausia – vyresnio amžiaus.
„Šiuo metu ateina tik mama ar senelė ir klausiam, kur jūsų vaikai, sako – užsieny“, – pasakojo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.
Vienoje iš Vilniaus labdaros valgyklų kasdien karšto maisto ateina iki 250 žmonių.
„Daug vyresnio amžiaus žmonių, kurių mažos pensijos, kurie negali išlaikyti savo būsto. Kai kurie turi būstą, bet neturi elektros, neturi vandens, nes išlaikyti būstą iš savo pensijos gali tik minimaliai. Tada ateina čia pavalgyti, nusiprausti, gauti dar papildomai maisto, tiesiog išgyventi“, – situaciją komentavo Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Vladislavas Bortkevičius.
Valgyklos lankytoja Aleksandra pasakojo prieš metus dirbusi statybos bendrovėje, moteris atliko apdailos darbus. Aleksandra neslėpė, kad turėjo problemų dėl alkoholio.
„Atlyginimas – minimumas. Antstolis dalį išskaičiuoja. Kelionei reikia, telefonui reikia, lieka tik batonui. Jei tik batoną valgau, koks iš manęs darbuotojas, tuo labiau tokiame amžiuje“, – pasakojo Aleksandra.
EK Struktūrinių reformų pažangos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje ekonomikos augimo teikiama nauda paskirstoma nevienodai, o skurdo rizika tebėra viena didžiausių ES. Socialinės apsaugos ir darbo ministras sakė, kad šie duomenys neatitinka tikrosios padėties.
„Galime remtis tik Eurostato daromais tyrimais, kurių duomenys ateina ankščiausiai po 1,5 metų. Tie pokyčiai, kurie padaryti per 2017–2018 metus, kol kas nematuojami. Čia – vienas dalykas, ties kuo šiuo metu ministerija labai daug dirba. Stengiamės sukurti instrumentus, kad skurdą galėtume pasimatuoti daug greičiau, negu gauname informaciją iš EK“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
Pasak ministro, šalyje labiausiai skurstančios grupės – pensinio amžiaus žmonės ir vaikai. Jiems buvo skirtos visos ministerijos papildomos įplaukos. Pensijos didėjo jas indeksavus, padidintos bazinė ir šalpos pensijos. Imta mokėti, o kitąmet žadama dar didinti vaiko pinigus. Užimtumo tarnybos reforma, padidintos socialinės išmokos, sumažinta kompensavimo už šildymą riba – ministras vardija, kas turėtų sumažinti skurdą.
Finansų ministras tikino, kad skurdo problemoms spręsti bus siūlomos reformos.
„Vienas svarbiausių dalykų – užbaigti švietimo reformą, nes nelygybė kvalifikacijoje, išsilavinime galų gale priveda prie didelės nelygybės pajamose ir turte. Vyriausybė ruošia keletą rimtų reformų. Jas pristatysime vienu metu. Esminė kryptis – sumažinti mokesčių naštą, kuri susijusi su darbo apmokestinimu“, – žadėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Kad iš mokesčių reformos, kuri vis dar tik šios vyriausybės planuose, tikimasi socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, įrodo ir dar du pašnekovai. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis paklaustas, ar vyriausybės pastangos sumažinti skurdą jį iš tikrųjų sumažins, sako – ir taip, ir ne. Pasak jo, dabar vykdoma politika nukreipta skurdą mažinti iš apačios, tai yra stengiamasi sustiprinti gaunančiuosius mažiausias pajamas.
„Minimalus atlyginimas, pensijos, socialinės išmokos, vaiko pinigai – tai pirmiausia yra pagalba tiems, kurie turėjo mažai. Tačiau lieka tas klausimas, lieka pagreitis, kaip greitai turtės vidurinis sluoksnis ir aukštesnis. Todėl antrą dalį, ką Vyriausybė turėtų labai rimtai vertinti, yra žadėta artėjanti mokesčių reforma“, – siūlė LSTC Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. B.Gruževskis.
Tam pritarė ir socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas Romas Lazutka. Jo teigimu, didinamos pašalpos ir įvairios išmokos – gana menkos sumos, kurios tik šiek tiek palengvins skurstančiųjų dalį. Kad šioje srityje kas nors keistųsi, reikalingos kardinalios mokesčių reformos, kurios paprastai nesulaukia pritarimo.
„Paskelbti Investuotojų forumo pagrindiniai pasiūlymai Vyriausybei, ką reikia daryti, ir išskirta 10 svarbiausių dalykų. Pats svarbiausias – sumažinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems. Tokia yra elito atsakomybė, toks yra požiūris į visuomenę, į jos raidą, į jos ateitį. Kol šitas nesikeis, tai tikrai nebus tokių mokesčių reformų, kurios perskirsto pajamas iš turtingiausių neturtingiausiems. Ir štai tada, kada artėja didžiosios šventės, bus tiesiog išmaldos mestelėta. Per televizijas parinkta išmaldos tiems vargšams žmonėms, bet žmonėms, šiuolaikinei visuomenei reikalinga ne išmalda, jiems reikalingos socialinės teisės“, – apibendrino socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas prof. dr. R.Lazutka.
