Skolose įklimpusi ir antstolių grobiui pasmerkta moteris: „Gyva į žemę nesulįsiu“

Skaičiuojama, kad net kas dešimtas Lietuvos gyventojas susiduria su antstoliais. Šie pagal galiojančius įstatymus gali nuskaičiuoti pinigus iš skolininkų sąskaitos, o nuskaitomos sumos didelės. Nevyriausybininkai kritikuoja antstolius, kad šie nepalieka pakankamai lėšų žmonėms oriai gyventi, tad šie įklimpsta į dar didesnį ir nesibaigiantį skurdo liūną. O jeigu prislegia ne tik skolos, bet ir ligos, atrodo, atėjo gyvenimo pabaiga.

Kol kapanojosi iš ligų, Gražina prisiskolino ir tikėjosi, kad sveikatai pasitaisius skolas atiduos.<br>Laidos stop kadras
Kol kapanojosi iš ligų, Gražina prisiskolino ir tikėjosi, kad sveikatai pasitaisius skolas atiduos.<br>Laidos stop kadras
Sutaupyti gali nepavykti- Seimas rengia įstatymo pataisą, kad ir nuo pašalpų antstoliai galėtų nuskaityti pinigus.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Sutaupyti gali nepavykti- Seimas rengia įstatymo pataisą, kad ir nuo pašalpų antstoliai galėtų nuskaityti pinigus.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7“

Apr 9, 2018, 8:35 PM

Dabar gelbėja bent žinia, kad socialinės išmokos neliečiamos, tačiau Seimas rengia įstatymo pataisą, kad ir nuo pašalpų antstoliai galėtų nuskaityti pinigus. Kaip žmonės įklimpsta į skolas?

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 290 tūkst. skolininkų – kas dešimtas šalies pilietis. 56-erių Gražina – viena iš jų. Ji patyrė tris insultus, tapo neįgali, iki šiol nevaldo vienos rankos, pusiau paralyžiuota ir koja. Kol kapanojosi iš ligų, prisiskolino ir tikėjosi, kad sveikatai pasitaisius skolas atiduos.

„Aš gyvenu niekaip. Manau, kad aš negyvenu. Grubiai sakant, pojūtis toks, kad tiesiog egzistuoju. Gyvas į žeme nesulįsi, o aš neužsidirbu, negaliu susirasti darbo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo į skolas įklimpusi Gražina Sakalauskaitė.

Moteris paskolas ėmė, kad turėtų nors laikiną stogą virš galvos, nes gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad liko plika basa.

„Skolinausi buto nuomai. Kažkur gyventi reikėjo, tam ir skolinausi. Vienas skolas atidavinėjau, kitas ėmiau ir prisirinko skolelių nemažai“, – sakė moteris.

Ponia Gražina – viena iš greitųjų kreditų skylėto įstatymo aukų.

Valstybė skolų nebepakeliantiems žmonėms siūlo išeitį – asmeninį bankrotą. Bet tam, kad turėtum teisę bankrutuoti, turi pasistengti kuo daugiau prasiskolinti. Sistema tarsi skatina – skolinkis dar, ir dar, ir dar.

„Pažymas vienas surinkai, praėjo kiek laiko, reikia vėl. Kad galėtum skelbti bankroto bylą, skola turi būti devyni su puse tūkstančio eurų. Čia tik milijonieriams nusispjauti, o aš per amžius neatiduosiu jų. Toks įstatymas: nesurenki 9 tūkst. eurų skolos, neskelbia bankroto bylos“, – pasakojo G.Sakalauskaitė.

Jeigu Gražina susirastų darbą ir uždirbtų minimumą, jai antstolis atskaitytų iki pusės atlyginimo. Jeigu daugiau, nuskaičiuotų 70 proc. algos. Dėl to dalis skolininkų vengia eiti dirbti.

„Jie išeina iš darbo. Mes turim labai daug atvejų: pabando mėnesį, du, daugiausia tris dirbti ir išeina iš darbo, jeigu jie negauna kompleksinės pagalbos. Tada pereina į paramos sistemą, nes nuo paramos įskaitos nevykdomos ir jie taip gyvena iš paramos – gauna maisto, vieną kitą paslaugą ir taip užsisuka tas skurdo ratas. O iš jo išeiti dar sunkiau, nes žmogus praranda gebėjimus dirbti, jis tiesiog susigyvena su skurdo aplinka“, – teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Spendžia spąstus

G.Sakalauskaitei bus dar blogiau, jeigu Seimas priims siūlomas įstatymo pataisas. Seime jau registruotas projektas, kad antstoliai galėtų išieškoti pinigus ir iš tų skolininkų, kurių vienintelės oficialios pajamos yra valstybės mokamos pašalpos. Gražina tikisi, kad šis Damoklo kardas ją aplenks, nes jos vienintelės pajamos – šalpos išmoka.

Įstatymo rengėjai pataisas vadina spąstais piktnaudžiautojams.

„Tokį sprendimą priimti lėmė ir tai, kad yra piktnaudžiavimas. Skolininkai žino, kad ateis laikas, ta nauda bus nurašyta ir stengiasi įvairiais būdais vilkinti, patiriama žala biudžete, nes visos baudos pervedamos į valstybės biudžetą“, – aiškino Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Tačiau į skolas įklimpusi Gražina tikina, kad skolinosi iš bėdos, nes neturėjo kito pasirinkimo.

„Aš ne piktybiškai skolinausi, o norėjau išgyventi. Norėjau užsidirbti ir negalvojau, kad taip silpnėsiu. Tikėjausi, kad antidepresantai padės, sveikata pagerės, bet, deja“, – pasakojo moteris.

Būtent pašalpos, kaip nurodo nevyriausybininkai, yra didžiosios dalies skolininkų pagrindinis pajamų šaltinis. Tačiau gaunantys pašalpas raminami – antstoliai į socialines išmokas galės nusitaikyti ne iš karto. Pinigai nuo jų bus nuskaitomi tik išieškant valstybės skolas ir tik iki 10 proc. visos pašalpos.

„Jeigu žmogus gyvena tvarkingai, laikosi įstatymų, laikosi nustatytos tvarkos, jis tokių baudų ir negaus. Gali netyčia atsitikti, viršyti greitį ar kažką, kaip ir minėjau, viena bauda nesumokėta, nėra pagrindas išieškojimui. Turi būti ne mažiau kaip trys baudos, kurios yra nesumokėtos į valstybės biudžetą“, – sakė R.Šalaševičiūtė.

5 procentų viltis

Vis dėl to Seime kalbama ir apie kitą siūlymą – sumažinti antstolių sumas, kurias antstoliai gali išieškoti kiekvieną mėnesį.

„Pirmas dalykas, kuris ypač svarbus – kad atskaitymai sudarytų ne 50 proc., o 20 proc. nuo algos, kuri yra minimali, ir ne daugiau kaip 50 proc. nuo atlyginimo, kuris viršija minimalų atlyginimą, nes šiai dienai būdavo iki 70 procentų. Dėl to žmonės vengia dirbti skaidriai, prašo algą mokėti vokelyje arba iš viso meta darbą, nes tiesiog išvis neįmanoma pragyventi“, – teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė.

O Gražina tikisi, kad darbingumo nustatymo komisija jos darbingumo lygį sumažins bent 5 procentais. Jeigu jai būtų nustatytas 25 proc., o ne 30 proc., kaip nustatyta dabar, darbingumas, ji socialinį būstą gautų be eilės. Dabar laukia beviltiškoje eilėje.

„Socialinio būsto eilėje nežinia kiek reikės stovėti, aš nesulauksiu, kol gyva“, – sakė moteris.

Pinigų maistui Gražina neprašo, sako užtenka tiek, kiek atveža Maltos ordino savanoriai, vieną kitą kąsnį nusiperka, o dar padeda geri žmonės. Iš gaunamos šalpos ji sako, kad išgyventi neturi galimybės.

„Niekaip nepragyvenu iš tos sumos. Padeda Maltos ordino savanoriai, dar viena moteris atsirado, ji iš viso ne savanorė, ir nutarė man padėti. Ji davė lovą, jeigu ne ji, ne masažai, nežinau, ar vaikščiočiau iš viso. Yra daug gerų žmonių, man Dievas padeda. Be jo iš viso nieko nebūtų, tai mano gyvenimo pagrindas“, – sakė G.Sakalauskaitė.

Iš beveik 300 į skolas įklimpusių asmenų net 60 proc. skolingi valstybei, 37 proc. privačiam sektoriui, o dar 3 proc. fiziniams asmenims.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.