Vilniuje gyvenanti Raimonda Siaurusaitytė-Daukšienė jau daugiau nei 20 metų dirba valstybės tarnautoja. Jos alga – mažesnė už vidutinę ir siekia maždaug 630 eurų atskaičius mokesčius. Raimonda sako netikinti, kad valstybės mokama pensija galės užtikrinti orų gyvenimą senatvėje. Todėl ji mąsto, kad reikia turėti planą B, o galbūt ir planą C.
„Kaupiu II pakopos pensijų fonde maksimaliai pagal formulę 2+2+2, taigi, ir pati prisidedu, ir gaunu papildomus procentus iš valstybės. Mano atlyginimas nėra didelis, todėl valstybės skiriami 2 proc. nuo vidutinės algos man – didelė paskata”, – apie savo situaciją pasakojo Raimonda.
Moteris taip pat turi kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį – tam kas mėnesį skiria po 31 eurą.
Skaičiuojama, kad, išėjęs į pensiją Lietuvos gyventojas iš „Sodros“ gali tikėtis gauti vos 20 proc. anksčiau gauto atlyginimo. Dar 10 proc. galėtų pridėti kaupimas II pensijų fonde. Didžiausias krūvis tektų III-ajai pensijų pakopai.
Nekaupia arba kaupia nepakankamai
Iliuzijos ir nestabilumas – šias dvi didžiausias Lietuvos pensijų sistemos problemas įvardija Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija. Jos ekspertai perspėja: jei senatvėje tikitės oriai gyventi iš „Sodros“ mokamos pensijos – garantuotai nusivilsite.
Įvertinus dabartinę Lietuvos pensijų sistemą, jau po 20 metų „Sodros“ išmokamos pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai pensijai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai.
Atrodo įspūdingai, bet pinigai nedideli
Šveicarijoje, kurioje gyvena J.Česnakauskas, valstybės mokamos pensijos šalyje sudaro tik 16-32 proc. buvusio atlyginimo.
Nors lietuviams šveicarų senatvės išmokos gali atrodyti įspūdingai, nes siekia 1-2 tūkst. eurų per mėnesį, tačiau Šveicarijoje tai nėra dideli pinigai, ir jų sunkiai užtektų pragyventi.
„Šveicarijoje kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys.
Sukauptą sumą gyventojai bet kada gali išsiimti iš šio fondo, o pinigus panaudoti būsto pirkimui ar verslo pradžiai ir vėl pradėti kaupti iš naujo“, – pasakojo J.Česnakauskas.
Trys šaltiniai
J.Česnakauskas į pensiją Šveicarijoje turėtų išeiti būdamas 64 metų – metais anksčiau nei išeitų Lietuvoje – ir norėtų gauti apie 80 proc. atlyginimo siekiančią pensiją. Tai sudarytų apie 8 tūkst. eurų.
Jo pensija susidarys iš trijų dalių. Iš valstybės mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkančios „Sodros“ pensiją, Julius gali tikėtis apie 1,5 tūkst. eurų kas mėnesį, jeigu jo šeimyninė ir finansinė padėtis nesikeis, nes šeimoms valstybės išmokos didėja.
Iš II pensijų pakopos Julius gali tikėtis bent 1,9 tūkst. eurų kas mėnesį: „Dirbu, kas mėnesį moku įmokas II pakopos pensijų fondui, taip pat prie šio kaupimo prisideda ir mano darbdavys.
Jei per gyvenimą uždirbsiu daugiau, atitinkamai ir pensijos gausiu daugiau. Kaip ir Lietuvoje, Šveicarijoje už II pakopos pensijų fonde sukauptą sumą perkamas anuitetas, kurio dydis priklauso nuo sukauptos sumos.“
Šveicarijoje veikia ir privatūs pensijų fondai, Lietuvoje atitinkantys III pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą.
Kaupimas III pakopoje skatinamas mokestinėmis lengvatomis – per gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimą ir atleidimą nuo turto mokesčio visai sukauptai sumai.
„Kol kas nekaupiu III pakopos pensijų fonduose, nes dar neilgai dirbu Šveicarijoje, nors dauguma gyventojų čia kaupia lėšas tokiu būdu. Netrukus pradėsiu ir aš, nes tai verta: ir ateičiai taupai, ir mokesčių dalį susigrąžini“, – teigia Julius.
Iš „Sodros“ – katino ašaros
Komentuodama lietuvės Raimondos atvejį gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė skaičiuoja: tam, kad moteris senatvėje galėtų išlaikyti panašų pragyvenimo lygį į dabartinį, ji turėtų gauti bent 70 proc. dabartinių pajamų atitinkančią pensiją.
Lietuvos banko skaičiavimais, jei Lietuvos pensijų sistema nebus pertvarkoma, 2039 metais, kai Raimonda sulauks pensinio amžiaus, ji gali tikėtis gauti 230 eurų siekiančią „Sodros“ pensiją.
„Dar apie 60 eurų, arba apie 10 proc., per mėnesį Raimonda ir visi gyventojai prisidėtų iš II pakopos pensijų fonde sukauptos sumos. Vis dėlto, papildomai 150 eurų per mėnesį Raimondai, o norintiems didesnės pensijos – ir dar daugiau – reiktų sukaupti savarankiškai, kad senatvėje netektų skursti“, – pastebi ekspertė.
Šiuo metu vieną pensininką Lietuvoje išlaiko du dirbantieji, tačiau, Europos statistikos agentūra „Eurostat“ prognozuoja, kad ateityje vieną pensininką išlaikys vienas darbuotojas.
