Kompromisinius mokesčių reformos pasiūlymus antradienį įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas bei premjeras Saulius Skvernelis.
„Seimo komitetuose mokesčių reformos svarstymas nebuvo vieningas, vyko diskusijos ir viešumoje regėjome nuomonių įvairovę. Tačiau iš esmės visi sutinkame su Vyriausybės pozicija dėl esminių mokesčių reformos principų – su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai turi būti mažiausi Baltijos šalyse, mokesčių sistema turi tapti aiškesnė ir socialiai teisingesnė, todėl Seimui nėra priežasties stabdyti Vyriausybės siūlomas priemones“, – pranešime spaudai sakė R. Karbauskis.
Pasak S.Skvernelio, Vyriausybė pasiektam kompromisui pritaria.
„Esminių nesutarimų valdančiojoje daugumoje nebuvimą rodo šiandien pradedami registruoti mokesčių reformos esmės nekeičiantys kompromisiniai pasiūlymai, kuriems Vyriausybė pritaria. Svarbiausia, jog šie pasiūlymai padės pasiekti vieną iš pagrindinių mūsų tikslų, o būtent – pagerinti sąlygas ir gerbūvį daugiau kaip milijonui Lietuvos dirbančiųjų“, – pranešime tvirtino premjeras.
Kaip rašo lrt.lt, siūlymų iniciatorių teigimu, vienu iš kompromisinių projektų bus siūloma mažinti darbo apmokestinimą ir nustatyti 20 proc. GPM.
Atitinkamai siūlomas socialinio draudimo įmokos tarifas – remiantis registruotu siūlymu socialinio draudimo tarifas didinamas iki 19,5 proc. vietoje LRV siūlyto 18,5 proc. Dėl to kaupsis didesnis rezervas Sodroje, kuris bus panaudotas ateities pensijų mokėjimams.
Taip pat, pagal kitą siūlymą, trimečiame mokesčių mažinimo plane šiek tiek sparčiau didės NPD – jau 2019 m. NPD pasieks 300 eurų ir kasmet didės po šimtą eurų (vyriausybė siūlė 2019 m. NPD taikyti 280 eurų ir vėliau kasmet atitinkamai didinti). Tuo tarpu pati NPD taikymo ribos augimas bus kiek lėtesnis – pagal registruotą siūlymą 2,5 VDU riba bus pasiekta ne 2019 m., bet per trejus metus (Vyriausybė siūlė jau 2019 m. NPD plėtrą iki 2,5 VDU).
Siūloma ir toliau numatyti socialinio draudimo įmokų lubas (netaikoma tik sveikatos draudimo įmokoms) bei kiek didesnį GPM progresinį tarifą (27 proc. vietoj 25 proc.).
Vyriausybės remiamus kompromisinius siūlymus, kuriuos ketinama suregistruoti per šią savaitę, siūloma vertinti 3 metų laikotarpio perspektyvoje. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu galima konstatuoti, kad šis siūlymai įgyvendina vyriausybės pirminius tikslus. Su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai taps mažiausiais Baltijos šalyje, teigiamus pokyčius pajaus milijonas gyventojų.
Tiek pagal vyriausybės siūlymą, tiek pagal kompromisinius pasiūlyus, asmuo, gaunantis bruto 900 eurų atlyginimą, per tris metus gaus beveik
80 eurų daugiau, gaunantis bruto 1300 eurų atlyginimą – beveik 90 eurų daugiau.
Ekonomikos plėtrai draugiški mokesčiai nustatomi siekiant spartaus ekonomikos augimo ir socialinių tendencijų gerėjimo. Šie registruoti siūlymai tampa vyriausybės numatytų šešių struktūrinių reformų (mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos, inovacijų, šešėlio mažinimo) dalimi. Tikimasi, kad tai padės spręsti vienas opiausių – emigracijos ir mažėjančios demografijos – problemas.
