Pasipylusi pažadų lavina, ekonomistų teigimu, rodo, kad politinėms partijoms trūksta fantazijos, tad vos pasitaikius progai prasideda varžytuvės, kas bus dosnesnis dėdė.
„Deja, nė viena iš partijų nerungtyniauja, kaip padaryti, kad žmonės galėtų daugiau uždirbti. Jei energiją, kurią skiria dovanų dalijimui, nukreiptų į tai, kaip padaryti, kad šeimos pačios galėtų užsidirbti, visiems būtų geriau“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Siūlo papildomą tėvadienį
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Monika Navickienė neseniai pateikė siūlymą, kad vadinamąjį tėvadienį gautų ir vieną vaiką auginantys tėvai.
Šiuo metu galiojanti nuostata, kad papildomus laisvadienius per mėnesį gali pasiimti tik du ir daugiau vaikų auginantys tėvai (du vaikus auginantys – vieną laisvą dieną per mėnesį, o tris ir daugiau – dvi dienas), pasak konservatorių, yra neteisinga.
Konservatorių teigimu, šiuo atveju yra diskriminuojami vieną vaiką auginantys darbuotojai, nors rūpesčių ir iššūkių suderinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus jiems tikrai nėra mažiau.
Tiesa, jau dabar aišku, kad toks siūlymas nesužavėjo valdančiųjų. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis apie tokį pasiūlymą sakė: „Mes galime daug ką prigalvoti, bet kas tai kompensuos – darbdavys ar kas?“
Pigesnis maistas ir galimybė dirbti
Seime taip pat pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma sumažinti PVM tarifą kūdikių maistui nuo 21 iki 9 procentų.
„Siūlome sumažinti tėvų išlaidas, skirtas specializuotiems kūdikių maisto produktams. PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 9 proc. specializuotiems kūdikių maisto produktams yra efektyvus šeimos politikos įrankis, nes šio pakeitimo poveikis pasiekia visas kūdikius auginančias šeimas ir prisideda prie jų galimybių įsigyti reikalingiausių prekių naujagimiams – daro maisto prekes kūdikiams labiau prieinamas“, – yra sakęs vienas iš projekto iniciatorių Laurynas Kasčiūnas.
Valdžia sumanė paskatinti vaikus auginančių tėvų aktyvesnį įsitraukimą į darbo rinką. Siūlomas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo projektas, kuriuo siekiama leisti vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų.
Politikų teigimu, šiomis pataisomis norima ne didinti valstybės finansinį įsitraukimą į šeimos politiką, o panaikinti dabartinių įstatymų sukurtas nepagrįstas kliūtis šeimoms gauti papildomų pajamų.
Išmokos – ir dėl epidemijos
Papildomomis išmokomis vaikus auginantiems tėvams susirūpino ir socialdemokratai. Jie siūlo, kad mokykloje paskelbus karantiną dėl epidemijos likti namie su vaikais gaudami ligos išmoką galėtų ir pradinukų tėvai.
Po pateikimo Seimas pritarė socialdemokratų Juozo Oleko ir Juliaus Sabatausko inicijuotai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisai, bet projektas dar bus svarstomas komitetuose.
Šiuo metu ligos išmoka gali būti skiriama už ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrą, kai vaikų lopšelyje-darželyje ar priešmokyklinėje grupėje paskelbiamas karantinas.
Išmoka būtų skiriama vienam iš tėvų, ją taip pat galėtų gauti dirbantys bei ligos draudimu draudžiami seneliai. Išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip dvi savaites, ji sudaro 85 proc. atlyginimo.
Socialdemokratų teigimu, epidemijos metu uždarius pradinio ugdymo įstaigas tėvai neturi kam palikti vaikų, o pradinukai gali būti dar per maži visą dieną būti namie be priežiūros.
Dovanos kitų sąskaita
LLRI vadovas Ž.Šilėnas teigė, kad valdžia elgiasi nesąžiningai, nes „dalija malones kitų sąskaita“.
„Papildomas tėvadienis reiškia, kad tą dieną žmogaus nebus darbe, o įmonė turės jam mokėti atlyginimą. Kadangi per mėnesį vidutiniškai dirbame 20–21 dieną, tai toks siūlymas lygus reikalavimui 5 proc. padidinti atlyginimą visiems, kas turi vaikų.
Valdžia elgiasi nesąžiningai, nes dalija dovanas kitų sąskaita. Jei už tėvadienį mokėtų „Sodra“ ar dar kažkas, tai dar būtų galima diskutuoti“, – sakė jis ir pridūrė, kad vis tiek toks pažadas būtų įgyvendinamas iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Ž.Šilėnas teigė, kad mažesnis PVM maistui – gera idėja. „Reikėtų pritarti mažesniam PVM apskritai ir Lietuva galėtų turėti 15 proc. PVM visiems produktams. Įvedus lengvatinį PVM vaikų maistui, galima sakyti, kodėl ne daržovėms ar kitam maistui“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto teigimu, siūlymas tėvams jau pirmais metais dirbti iki 20 dienų per savaitę ir neprarasti pajamų nėra prastas, bet kartu jis parodo, kokia nelanksti dabartinė išmokų sistema.
„Dalis „Sodros“ mokesčio skiriama būtent vaiko priežiūros atostogų išmokoms finansuoti. Įsivaizduokite, kad šiuos pinigus galėtumėte kaupti savo sąskaitoje.
Pavyzdžiui, 3 proc. nuo savo „Sodros“ mokesčio skirtumėte Vaiko gimimo fondui. Tokiu atveju, gimus vaikui, žmogus pats galėtų nuspręsti, kas geriau – dirbti ar ne, ir jokių savo sukauptų pinigų neprarastų“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Pašnekovo teigimu, tokie siūlymai yra savotiškas pripažinimas, kad dabar veikianti išmokų sistema skatina žmones nedirbti. „Tokiu atveju ir nereikėtų žaisti tų žaidimų, kai pradėjęs dirbti žmogus netenka pašalpos“, – teigė jis.
Apie socialdemokratų siūlymą mokėti tėvams nedarbo išmokas, kai mokyklose paskelbiamas karantinas ar epidemijos, Ž.Šilėnas teigė, kad toks pasiūlymas tikrai svarstytinas, juo labiau kad esama taisyklės, jog vaikų iki 12 metų negalima palikti namuose vienų.
„Yra šeimų, kurios tikrai neturi kam palikti vaiko, bet jei šeimoje yra vienas nedirbantis tėvas, tai tokiais atvejais šeima vis tiek gautų išmoką dėl karantino?“ – klausė jis.
Siūlo mokesčius skaičiuoti nuo šeimos
Kalbėdamas apie lietuvišką mokesčių sistemą pašnekovas pabrėžė, kad valdžia labai daug iš žmogaus paima, o vėliau viskas dalijama trupiniais.
„Dalis pinigų atitenka ne tam, kam reikėtų, ir susidaro kuriozinių situacijų, kai vaiko pinigus gauna ir tie, kam jų nereikia. Žymiai paprastesnis kelias padėti vaikus auginančioms šeimoms būtų sistemos, kai buvo neapmokestinamasis pajamų dydis, grąžinimas.
Skaičiuojant, kiek mokesčių reikia sumokėti žmogui, turėtų būti atsižvelgiama į visą šeimą“, – sakė Ž.Šilėnas ir pridūrė, kad šeima, kurioje dirba vienas asmuo, bet uždirba 2–3 tūkst. eurų, mokėtų didesnius mokesčius, o ta šeima, kur abu šeimos nariai uždirba po tūkstantį eurų, mokėtų mažesnius mokesčius.
Ž.Šilėnas priminė kai kurių užsienio šalių patirtį, kai mokesčių našta skaičiuojama ne asmeniui, bet visai šeimai.
„Kitose šalyse šeimos turi galimybę tam tikras išlaidas iš mokesčių išskaičiuoti: pradedant būreliais ir baigiant transportu, kurio reikia vykstant į darbą. Tai būtų racionalesnis požiūris.
Lietuvos valdžia nori iš žmonių surinkti daug pinigų, o paskui tuos pinigus dalija. Tai noras būti geruoju dovanų seneliu žmonėms dalijant jų pačių pinigus“, – ironizavo pašnekovas.
