Įmonėms stingant darbuotojų Lietuvos bankas didina darbo užmokesčio augimo prognozę, o kainos šiemet turėtų kilti mažiau nei pernai. Šiandien darbuotojų stinga kas penktai įmonei. Ryškiausiai tai matyti didmiesčiuose.
Stygių jaučia kas penkta įmonė
Pastebima ne tik tai, kad į darbo rinką ateina vis mažiau jaunų žmonių, bet ir tai, kad Lietuvoje kasmet miršta apie 12,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.
„Samdomų darbuotojų paklausa gerokai viršija pasiūlą. Jiems tenkanti sukuriamos pridėtinės vertės dalis beveik rekordinė. Lietuvos ekonomika jau kurį laiką auga gerokai lėčiau nei turėtų, o įtampa darbo rinkoje pastebima vis labiau“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas darbo užmokesčio prognozę šiemet didina nuo 6,7 iki 7,6 procento. Darbo užmokestis auga visose veiklose, sparčiausiai – su paslaugomis susijusiose srityse. Čia pirmąjį ketvirtį atlyginimų augimas buvo spartesnis nei vidutinis. Kiek lėtesnis algų augimas fiksuotas transporto ir viešojo sektoriaus darbuotojams.
Per pastaruosius trejus metus atlyginimai vidutiniškai išaugo 200 eurų. Apskritai šių metų pirmąjį ketvirtį atlyginimų augimas buvo didžiausias per dešimtmetį - pirmąjį ketvirtį jie vidutiniškai šoktelėjo 10 procentų. Anot G.Šimkaus, tai vyksta dėl daugelio priežasčių, tačiau daugiausia dėl to, kad darbo rinkoje stipriai trūksta darbuotojų.
Startas jaunimui
Pernai atlyginimų augimą labiausiai turėjo pajusti prekybos, žemės ūkio, informacijos ir ryšių, statybos, apdirbamosios gamybos darbuotojai, kurių atlyginimai kilo apie 9–11 procentų.
Kalbėdamas apie viešąjį sektorių Lietuvos banko atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog čia turėtume minėti ne tik darbo užmokestį, bet ir sektoriaus efektyvumo stiprinimą bei darbuotojų optimizavimą ir perkvalifikavimą. „Darbo užmokestis viešajame sektoriuje neišvengiamas“, – sakė G.Šimkus.
Jis siūlė jaunimui, kurio užimtumas Lietuvoje vis dar gana žemas, pagalvoti apie viešąjį sektorių kaip startą karjerai.
200 iš keliolikos tūkstančių
Darbuotojų poreikiui nemažėjant, šalies verslas šią problemą, Lietuvos banko atstovo teigimu, gali spręsti trim būdais: didinti algas, investuoti į gamybos modernizavimą ir plėtrą arba kviesti darbuotojus iš trečiųjų šalių.
„Vis dėlto darbuotojų trūkumo problemos sprendimas pasitelkiant imigraciją yra tarsi suskaudus dantis griebtis nuskausminamųjų. Kitaip pasakius, trumpam malšinami simptomai, o ne gydoma pati priežastis. Turime stiprinti į darbo rinkos poreikius orientuotą švietimą, didinti investicijas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas, mažinti socialinę įtampą“, – komentavo G.Šimkus.
2017 m. į Lietuvą atvyko keliolika tūkstančių imigrantų, tačiau tik kiek mažiau nei 200 jų buvo aukštos kvalifikacijos.
Kainų augimas algų nesuvalgys
Imigrantus Lietuvos bankas mini ir kalbėdamas apie vartojimo augimą: turint omenyje, kad pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai vidutiniškai kilo 10 proc., kainos - tik apie 3 procentus. Vadinasi, vartojimas ir toliau lieka svarbiu ekonomikos varikliu. Tačiau G.Šimkus atkreipė dėmesį, jog dalis atlyginimų mokama imigrantams, kurie Lietuvoje apskirtai nebūna, tarkime, tolimųjų reisų vairuotojams.
Be to, reikia turėti omenyje, 2017 m. darbo jėgos sumažėjo 20 tūkstančių.
Lietuvos bankas numato, kad vidutinė metinė infliacija, praėjusiais metais sudariusi 3,7 proc., šiemet bus 2,7 procento. G.Šimkus komentavo, kad prie tokio pokyčio prisidės kiek lėčiau augsiančios maisto žaliavų kainos, taip pat – mažesnę įtaką turėsiantys su akcizų politika susiję administraciniai sprendimai.
Nors metų pradžioje naftos kainų augimas, palyginti su 2017 m., buvo aprimęs, tačiau gegužę dėl įtampų tarptautinėje aplinkoje kainos vėl šoktelėjo, kartu kilstelėdamos benzino bei dyzelino kainas ir mūsų šalies degalinėse.
„Nors naftos pabrangimas prie kainų augimo prisideda daugiau, nei tikėjomės, prognozuojame, kad jį atsvers mažiau brangstantys maisto produktai ir išblėsęs akcizų poveikis, todėl kainos augs mažiau nei pernai“, – teigė G.Šimkus.
Pieno ir jo produktų kainos šiemet auga maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 2017 m., mėsos kainos – beveik perpus mažiau, o viso maisto – maždaug šeštadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Infliaciją slopinamai veiks ir ne tiek daug, kiek pernai, pakelti akcizai, šiek tiek mažiau didėjančios paslaugų kainos.
Bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc., nedarbo lygis atitinkamai mažės iki 6,7 ir 6,6 procento.
