Jau daugiau nei metus pasaulyje vis garsiau kalbama apie tai, kad artėja naujas ekonomikos ciklas – pakilimas baigiasi, todėl reikia rengtis didesniems ar mažesniems sukrėtimams.
Tokiais atvejais investuotojai pinigus dažniausiai atitraukia iš rizikingesnių rinkų ir perka JAV vyriausybės obligacijas. Tačiau Rusija šįmet elgiasi visiškai priešingai.
Pradėjo išpardavimą
Daugelis pasaulio šalių šluote šluoja JAV vyriausybės vertybinius popierius, nes finansų rinkose prasidėjus svyravimams jie laikomi viena patikimiausių investicijų.
Tačiau Rusija pradėjo jų kratytis. Kovą šios šalies centrinis bankas turėjo 96,1 mlrd. dolerių vertės (dabartiniu kursu – 82,7 mlrd. eurų) JAV obligacijų, balandį jų vertė jau siekė 48,7 mlrd. dolerių (41,9 mlrd. eurų), o gegužę nusmuko iki 14,9 mlrd. dolerių (12,8 mlrd. eurų).
Tai yra mažiausias rodiklis per pastaruosius 11 metų, o kartu Rusija iškrito iš stambiausių JAV obligacijų savininkų gretų.
Nujaučia naujas sankcijas?
Ekonomistai tokį elgesį įvertino tiesiai šviesiai – nujaučiama, kad virš Maskvos kaupiasi švininiai debesys. Greičiausiai Vašingtonas paskelbs naujų ekonominių sankcijų Rusijai, todėl ji skuba atsiimti savo lėšas.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina neslėpė, kad skirstant, kur investuoti atsargas, atsižvelgiama ir į geopolitinę riziką. Nepaisant abiejų šalių prezidentų susitikimo Suomijoje, įtampa tarp jų išlieka, todėl sprendimas parduoti JAV vertybinius popierius šiuo atveju galbūt yra logiškas.
Įdomu, kad Rusijos vyriausybės investicijų portfelyje JAV obligacijų vietą vis sparčiau užima auksas.
Keletą pastarųjų metų Rusija jį aktyviai pirko, todėl dabar pagal turimas atsargas (1838,8 tonos) jau yra pakilusi į penktąją vietą pasaulyje – po JAV (8130 tonų), Vokietijos (3380 tonų), Italijos (2450 tonų) bei Prancūzijos (2435 tonos).
Stebina valdžios skuba
Aukso atsargas didina ir Europos Sąjungos valstybės, ypač didžiosios, tačiau jos tai daro kur kas lėčiau nei Rusija.
Anot kompanijos ICBF vykdomojo direktoriaus Maksimo Jefremovo, europiečiai perka auksą laukdami ekonominio ciklo pabaigos ir galbūt naujos krizės.
Toks elgesys suprantamas, nes įsiliepsnojus muitų karams jau įspėjama apie galbūt sulėtėsiantį JAV ir Kinijos ūkių augimą.
Užtat Rusija auksą šluoja skubiai, kaip ir parduoda JAV obligacijas. M.Jefremovo nuomone, tai gali reikšti laukiamą kirtį, apie kurį kol kas nekalbama viešai.
„Tikėtina, kad jau dabar Rusijos atžvilgiu rengiamas toks sankcijų paketas, prieš kurį nublanks visi ankstesni. Todėl Centrinis bankas ir skubinasi užbėgti įvykiams už akių“, – svarstė Aktualiosios ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotojas Ivanas Antropovas.
