Rugsėjį įvedamas etatinis apmokėjimas. Atlyginimus ir būsimus pedagogų darbus popieriuje dėliojantys mokyklų vadovai kraipo galvą: į daug klausimų dar neatsakyta, kai kur etatas nesusidaro net iki kaklo pamokų turintiems ir rašinių taisymu apsikrovusiems lituanistams ar pradinių klasių mokytojams.
Tiesa, yra direktorių, sakančių, kad viskas būsią atvirkščiai: etatas susidarysiąs net ir sumažėjus kontaktinių valandų (pamokų), o alga esą padidėsianti.
Tiksi minutės, aiškumo stinga
„Šioks toks algos kilimas bus – 20–40 eurų popieriuje“, – sakė Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė.
Pasak gimnazijos vadovės, jeigu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) būtų suskubusi ir apmokėjimo revoliuciją paskelbusi pavasarį ar bent jau birželį, skaičiuoti paskutines rugpjūčio dienas būtų kur kas lengviau, o rugsėjis ateitų aiškesnis.
Dabar dar nė vienas mokytojas nežino, kiek uždirbs. Šiuo metu jie dar tik grįžta po atostogų, o mokyklų direktoriai skirsto, kaip atrodys jų etatas, kiek į kurią etato „kišenę“ įkris darbų ir pinigų.
Etatas sudaromas iš trijų vadinamųjų kišenių: kontaktinių valandų (45 min. trukmės pamokų), nekontaktinių valandų (sąsiuvinių taisymo, rengimosi pamokoms) ir bendruomeninės veiklos (įvairūs projektai).
Tuskulėnų gimnazijos vadovybė su darbo taryba sutarė, kaip skirstys užmokesčio dydį už nekontaktines darbo valandas. Lituanistams, kurie taiso daug rašto darbų, numatyta skirti maksimalų dydį – 50 proc., matematikams – 45 proc., žemiausia kartelė numatyta muzikams, dailės, kūno kultūros mokytojams.
Pirminiais skaičiavimais, lituanistui, turinčiam 20 pamokų, vadovaujančiam klasei, taikant 50 proc. apmokėjimą už nekontaktines valandas, susidarys 0,96 etato.
Pradinių klasių mokytojo, kuris turi 21 pamoką ir atlieka kitas jam privalomas užduotis, krūvis sieks 0,97 etato. Bet jei jis neveda muzikos ar šokio pamokų ir turi 18 pamokų, gali tesusidaryti 0,86 etato.
Tuskulėnų gimnazijai pagal naują apmokėjimo modelį numatyta 66,32 etato.
Pernai mokykla turėjo 85 mokytojus, dalis jų vesdavo po kelias pamokas per savaitę.
Atlygis nėra stabilus
Tuo metu Alytaus Šv.Benedikto gimnazijos direktorę Loretą Šernienę nustebino, kad kitur lituanistams etatą sunku sudaryti: „Pas mus jie puikiai gyvena ir su 20 pamokų gali turėti beveik etatą. Tai kur kas mažiau pamokų, nei turėjo anksčiau.“
L.Šernienė mano, kad tiems, kurie turės etatą, alga tikrai padidės, gal net 100 eurų, bet tiems, kurie etato neturės, atlyginimas mažės: „Jei mažėja mokinių, kartu bus mažiau ir pamokų.
Mokytojo atlygis keičiasi kasmet, niekada neturėsi stabilaus.“
Kai kuriems mokytojams bus mokami priedai už sudėtingas darbo sąlygas, tarkime, kai grįžta iš užsienio lietuvių vaikai, prastai kalbantys lietuviškai.
Dar gajūs romantiniai mitai
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė Nijolė Bartašiūnienė mano, kad etatinio atlyginimų skaičiavimo pedagogams įvedimo istorija rodo valdžios požiūrį į mokytojus.
Ši pedagogė šiais mokslo metais turės 20 pamokų.
– Kaip keičiasi jūsų krūvis šiemet ir kaip gali keistis alga? – paklausėme N.Bartašiūnienės.
– Kad galėtume lyginti praėjusių mokslo metų ir nuo rugsėjo 1 d. etatinio atlyginimą, reikėtų bent jau imti atlygį už tokį pat valandų kiekį, t. y. 36 val. Deja, to negaliu padaryti, nes iki nurodyto skaičiaus praėjusiais metais pritūko.
Kol kas suskaičiavau, kad turėdama visą etatą, aukščiausią kategoriją ir darbo stažą turėčiau uždirbti 20, o gal 40 eurų daugiau.
– Ministerijos teigimu, mokytojai daro daug papildomų darbų ir dabar už tai bus sumokėta, o anksčiau nebuvo deramai atlyginama.
– Ankstesniais metais atlikęs tam tikrą mokyklos bendruomenei naudingą veiklą (konsultuodamas, dirbdamas su gabiaisiais, budėdamas renginiuose, vertindamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, stojamojo egzamino darbus ir kt.) mokytojas galėdavo papildomai prisidurti prie algos.
Tiesa, šie finansai buvo susiję ir su gera mokyklos vadovo valia bei pinigų suma sąskaitoje.
O dabar ši galimybė išnyksta. Tiesiai kalbant, tą pinigų dalį, kurią mokytojas uždirbdavo papildomai, dabar ŠMM įkalkuliavo į etatą, faktiškai palikdama tą pačią algą. Kolegos juokauja, kad šio etato esmė – už tuos pačius pinigus suteikti galimybę nuveikti daugiau darbų.
Reikia viltis, kad pesimistinės nuotaikos, nuogąstavimai daugiau susiję su pereinamuoju laikotarpiu.
– Mokytojas dažnai lieka aiškinimųsi, rietynių šalikelėje, nes jis – inteligentas, todėl jam reikalauti pinigų, algos neva nepadoru.
– Aišku, dar gajūs visuomenėje romantiniai mitai, kad mokytojo profesija šventa, jis turi dirbti „iš idėjos“, kad mokytojas nėra profesija, o gyvenimo būdas.
Tačiau technokratinėje pragmatinėje visuomenėje, kur žmogus matuojamas funkcionalumu, nauda, šie mitai skelbiami jau ne su pagarba, o dažnai su pašaipa, kartais neapykanta: kaip išdrįstama reikalauti didesnio atlygio!
Net valstybės galva nesidrovi mestelėti frazės, kad mokytojų atlyginimai padidės, kai pagerės rezultatai. Gaila, kad tai netaikoma Seimo nariams ar ministerijų valdininkams.
Norėtųsi nors kartą išgirsti, kas prisiims atsakomybę už tai, kur nugrimzdo Lietuvos švietimas su savo politika ir strategijomis.
Žada analizuoti lapkritį
Etatiniam modeliui įvesti ketinama skirti 95 mln. eurų, iš kurių 17,4 mln. mokyklas pasieks po mėnesio. Visi šie pinigai skiriami išimtinai mokytojų atlyginimams.
Tačiau kol kas neaišku, kiek didės mokytojų alga nuo rugsėjo – esą mokytojų darbo užmokesčio fondas augs apie 10 procentų.
Išsamesnę analizę, remdamasi „Sodros“ duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerija planuoja atlikti lapkričio mėnesį.
Valdininkas pabrėžė pedagogų solidarumą
ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A.Aldakauskas priminė, kad visą mokytojo etatą sudaro 1512 valandų. 100 proc. etato turės mokytojas, kuris 42 savaites dirbs po 36 val. per savaitę.
„Pradinėse klasėse dalį pamokų (pavyzdžiui, tikybą, užsienio kalbą) veda kiti mokytojai, vis labiau populiarėja tai, kad kūno kultūros, muzikos, dailės ar net kitų ugdymo sričių valandos priskiriamos mokytojams dalykininkams. Tad natūraliai taip ir išeina, kad kuo didesnę laiko dalį dirba kiti mokytojai, tuo mažesnė dalis etato lieka pradinių klasių mokytojui. Gimnazijos lituanistų atveju gali būti ir taip, kad vieno etato nereikia iš viso arba vienas mokytojas turėtų dirbti ne visu etatu. Dažniausiai mokytojai yra solidarūs ir linkę dalintis po lygiai. Jeigu yra tokių susitarimų mokyklos bendruomenėje, skaičiai jau yra antrinis dalykas.Kita vertus, jeigu šiais mokslo metais mokytojas jau turi sukaupęs apie 0,96 etato dalį, tai kaip tik jis gali būti ramus, kad nuo kitų metų galbūt turės vieną“, – aiškino ŠMM atstovas.
A.Aldakausko paklausėme, ką turėjo galvoje ministrė J.Petrauskienė, neseniai televizijos žinių laidoje sakydama, kad atlygio skaičiuoklėje alga skaičiuojama be priedų, ir pabrėždama, kad priedai nebus naikinami.
„Istoriškai galimybė, o kai kuriems mokytojams už tam tikras veiklas – ir prievolė mokėti priedus buvo nustatyta Darbo apmokėjimo tvarkos apraše. Šiuo metu priedo sąvokos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reguliuojančiame įstatyme nėra, tačiau yra nustatyta, kaip galima mokėti priemokas arba kada galima didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą dėl veiklos sudėtingumo. Mokytojui, matyt, ne taip ir rūpi, ar jis gauna priedą, ar priemoką, ar didinamas koeficientas. Svarbu, kiek uždirbi. Parengtoje skaičiuoklėje tai įvardijama kaip koeficiento didinimas dėl veiklos sudėtingumo, todėl suvedant duomenis labai svarbu nepamiršti užpildyti ir to laukelio“, – dėstė A.Aldakauskas.
