Lietuviai vis dar neprisijaukina euro

„Tiesą sakant, tyrimo rezultatai kiek nustebino, tokio ryškaus nepritarimo mes nesitikėjome. Europos komisija (EK) taip pat užsako tyrimus, susijusius su euro vertinimu, ir pastarasis jų, pasirodęs pernai gruodį, parodė, kad nėra valstybės, eurą vertinančios blogiau nei Lietuva“, – kalba L. Šarkutė.

 „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė – 46,3 proc. visų respondentų vis dar yra nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti tuo, kad nacionaline Lietuvos valiuta tapo euras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė – 46,3 proc. visų respondentų vis dar yra nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti tuo, kad nacionaline Lietuvos valiuta tapo euras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt

Sep 7, 2018, 7:42 AM

„Tiesą sakant, tyrimo rezultatai kiek nustebino, tokio ryškaus nepritarimo mes nesitikėjome. Europos komisija (EK) taip pat užsako tyrimus, susijusius su euro vertinimu, ir pastarasis jų, pasirodęs pernai gruodį, parodė, kad nėra valstybės, eurą vertinančios blogiau nei Lietuva“, – kalba L. Šarkutė.

Tačiau R. Lazutkai rezultatai pernelyg didelės nuostabos nekelia, nes dar prieš euro įvedimą lietuvių nuotaikos buvo neigiamos, jau iš anksto buvo laukiama euro paskatinto kainų kilimo.

„Skaičiai nestebina, nes ir prieš įvedant eurą buvo žmonių, kurie nenorėjo euro, bijojo, kad dėl euro įvedimo pabrangs prekės ir paslaugos. Tačiau kitose šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, taip pat yra žmonių, įsitikinusių, kad dėl to pabrango prekės ir paslaugos, nepatenkintų euru. Lietuva litą turėjo palyginti neilgai, kitos šalys savo valiutas turėjo šimtmečiais, tad jaučia nostalgiją“, – pažymi R. Lazutka.

Pyktį kelia mažos pajamos ir padidėjusios kainos

Euro vertinimui daugiausia įtakos turi du veiksniai – asmeninės respondentų pajamos ir amžius. Kuo didesnės asmeninės vidutinės mėnesio pajamos po mokesčių, tuo euras vertinamas palankiau. Geriau eurą vertina ir jaunesni žmonės.

„Asmeninės pajamos ir amžius yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys skirtingą euro vertinimą. Tačiau didžiausią įtaką, mano manymu, vertinimui turi žmonių pajamos. Estijoje, Latvijoje, kur pragyvenimo lygis yra geresnis, taip pat geriau vertinamas ir euras. Mažiausias pajamas gaunantys asmenys eurą vertina prasčiausiai, nes žvelgia į jį kaip į padidėjusių kainų kaltininką.

Kiti tyrimai rodo, kad lietuviai didžiausia nacionaline problema įvardija kainų augimą, o tai sieja su euru.  Kadangi Lietuvoje Latvijoje euras buvo įvestas visai neseniai, EK domėjosi, kaip vertinamas poveikis kainoms. Lietuvoje 94 proc. atsakė, kad euras kaltas dėl kainų didėjimo, Latvijoje tokių žmonių buvo 75 proc.“, – pastebi L. Šarkutė.

Savo ruožtu R. Lazutka atkreipia dėmesį į tai, kad nors kainų kilimą žmonės glaudžiai sieja su euro įvedimu, taip manyti nėra visiškai teisinga.

„Pagrįstos ar nelabai kalbos, kad su euru stebėsime ir prekių bei paslaugų brangimą, atėjo iš kitų šalių patirčių. Dabar jos paplitusios dar labiau, nes didelė dalis žmonių galvoja, kad kainų didėjimui daug įtakos turėjo euro įvedimas.

Viena priežastis, kodėl daugiau uždirbantys asmenys geriau vertina eurą, yra praktiniai sumetimai – tie žmonės daugiau keliauja, jiems bendra valiuta yra patogesnė. Kita vertus, didesnes pajamas gaunantys žmonės, galima manyti, turi aukštesnį išsilavinimą ir lengviau supranta, kad kainų augimas yra nuolatinis procesas, nepriklausantis nuo valiutos. Kainos augo ir esant litui – prieš krizę infliacija buvo didžiulė. Apskritai, kai žmogaus pajamos yra didelės, jam ne taip svarbu, kokia valiuta, o ir kainos ne tokios svarbios“, – kalba ekonomistas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 m. liepos 14–31 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausti 1057 respondentai). 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.