Nesišviečia nieko gero: horizonte – brangesnė elektra

Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams nuo 2014 metų mažėjo kasmet, tačiau kitąmet ši gyventojams palankios tendencijos nebeliks. „Nord Pool“ biržoje vidutinė didmeninė elektros kaina per aštuonis šių metų mėnesius buvo 47 eurai už megavatvalandę arba trečdaliu didesnė negu vidutinė kaina 2017 metais. Dėl didesnės šiemet elektros kainos didmeninėje rinkoje neišvengiamai 2019 metais bus nustatyta didesnė elektros kaina buitiniams vartotojams. Kiek tiksliai, pasakyti per anksti, kainą metų pabaigoje turės patvirtinti Valstybinė kainų ir energetikos komisija. O įmonės, perkančios elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, jau dabar patiria išaugusias elektros energijos sąnaudas.

Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Kainos Lietuvoje galėtų mažėti dėl stipresnio vėjo, tačiau jis šiais metais irgi buvo silpnesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kainos Lietuvoje galėtų mažėti dėl stipresnio vėjo, tačiau jis šiais metais irgi buvo silpnesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Tadas Povilauskas

Sep 10, 2018, 10:59 AM

Reikėtų priminti, kad elektros energijos kaina buitiniams vartotojams yra reguliuojama. Dauguma vartotojų, pasirinkę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlomą standartinį planą, už elektros energiją šiemet moka 11,3 ct už kilovatvalandę. Nustatyta didmeninė elektros kainos dalis 2018 metams yra maždaug 3,4 ct už kilovatvalandę, tad didmeninės kainos dalis sudaro trečdalį galutinės kainos. Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet didmeninė elektros kaina bus bent 1 ct didesnė, negu nustatyta šiems metams, tad pagal galiojančius įstatymus vartotojams reikės kompensuoti ESO šiemet patiriamas didesnes, negu planuota, elektros energijos įsigijimo sąnaudas.

Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. Vargu ar žmones paguos faktas, kad didmeninė elektros kaina augo visame regione (ir Baltijos, ir Šiaurės šalyse), todėl su didesnėmis sąskaitomis už elektrą veikiausiai susidurs visų šių šalių gyventojai.

Priežasčių, kodėl pastaraisiais mėnesiais elektros kaina biržoje ūgtelėjo, yra kelios. Pirma, vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių baseinuose dėl sausų orų yra mažesnis negu prieš metus. Antra, laikinai buvo išjungta daugiau negu planuota atominių elektrinių blokų Švedijoje ir Suomijoje. Įdomu tai, kad šiltesnis negu įprasta Baltijos jūros vanduo, kuriuo mėgavosi poilsiautojai, buvo per šiltas atominių elektrinių blokams aušinti, tad už klimato pokyčius teks mokėti didesne elektros kaina. Trečia, vidutinė gamtinių dujų kaina didmeninėje rinkoje šiemet yra ketvirtadaliu didesnė negu prieš metus. Ketvirta, apyvartinių taršos leidimų kaina ūgtelėjo beveik keturis kartus. Beje, kaltinti nuo rugpjūčio vidurio taisomos „NordBalt“ jungties dėl elektros brangimo Lietuvoje negalima, nes apskritai kelias dienas rugpjūčio pabaigoje didmeninės elektros kaina Lietuvoje buvo netgi mažesnė negu Švedijos ketvirtojoje zonoje.

Lietuvoje pagaminama tik trečdalis visos reikalingos elektros energijos, o likusią importuojame, tad mes esame tiesiogiai priklausomi nuo elektros kainą lemiančių veiksnių aplinkinėse šalyse, įskaitant ir Rytų kaimynes. Beje, elektros kaina dienos metu Lenkijoje dar didesnė, todėl elektra per „LitPol Link“ jungtį dieną įprastai teka Lenkijos kryptimi. Kad ir ką kalbėtume apie energetinį saugumą, neveikiant „NordBalt“ jungčiai, elektros srautai iš Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos sudaro du trečdalius viso elektros importo į Lietuvą. Kainos Lietuvoje galėtų mažėti dėl stipresnio vėjo, tačiau jis šiais metais irgi buvo silpnesnis.

Dabartinė padėtis elektros rinkoje rodo, kokią įtaką elektros kainai turi laikinai išjungti keli atominių elektrinių blokai Švedijoje ir Suomijoje. Tad jeigu švedai laikysis pažadų uždaryti du atominių elektrinių blokus jau 2020 metais, pigios elektros rinkoje jau netrukus sumažės ir nelaikinai. Beje, atsinaujinantys energetikos ištekliai dar negali užtikrinti konkurencingos elektros kainos. Žinoma, saulės energetikos įrenginiai sparčiai pinga, tad lūkesčiai dėl jų didesnės įtakos regionui yra nemaži. Galiausiai padidėsiančios elektros kainos vartotojams Lietuvoje gali paskatinti populistines kalbas, kad be baltarusiškos ir rusiškos elektros vis tiek neišsiversime, tad konkurencingų gamybos pajėgumų didinimas šalyje turi būti strateginė užduotis Lietuvoje.

Elektros kaina Lietuvoje yra trečia pagal mažumą Europos Sąjungos šalyse, tad dar labiau susispausti ir atrasti elektros energetikos sektoriui šaltinių, kaip neleisti kitąmet didėti galutinei elektros kainai, bus sudėtinga. Daug veiksnių, kurie lėmė elektros brangimą biržoje, gali būti išties trumpalaikiai, tad elektros kaina didmeninėje rinkoje kitąmet veikiausiai vėl bus mažesnė, tačiau buitiniams vartotojams 2019 metais teks už elektrą mokėti bent keliais procentais daugiau.

Komentaro autorius yra l.e.p. SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.