This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Kas gyvena geriau: bedarbis amerikietis ar dirbantis rusas?

Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui.
Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui.
Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui.
Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui.
Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui.
Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui.
Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui.

„Daugiau nei pusė Rusijos gyventojų, dirbdami po aštuonias valandas per parą, gauna atlyginimą, kuris net nesiekia JAV bedarbio pašalpos – nedarbo socialinio draudimo išmokos – lygio! Amerikos bedarbiai, gaunantys net pačią mažiausią pašalpą, „uždirba“ žymiai daugiau paprasčiausiai sėdėdami namie ant sofos“. Būtent taip teigia dauguma mūsų tautiečių, rašo gubdaily.ru. 

„Faktiškai jie teisūs, kadangi ta išmoka dažnai būna didesnė už mūsų atlyginimą. Tačiau yra niuansų, apie kuriuos mūsų tautiečiai pamiršta, todėl išsiaiškinome, kas vis dėlto gyvena geriau: amerikietis ar rusas?“ – tęsia portalas.

Palyginkime skaičius

Jei žiūrėsime tik į skaičius, tai bet kuris rusas gali tik pavydėti amerikiečiui. Štai, „Rosstat“ (Federalinės valstybės statistikos tarnybos. – Red.) duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalyje buvo 41 817 rublių (atskaičius mokesčius – apie 36 tūkst.). Kai kuriuose regionuose realūs atlyginimai – kelis kartus mažesni.

 Reuters nuotr.

Jei palyginsime rusų atlyginimus su bedarbio pašalpa JAV, tai tikrai bus šiek tiek liūdna. Amerikoje kiekviena valstija pati nustato išmokos „lubas“. Mažiausia yra Arizonoje: 240 dolerių per savaitę. Tai reiškia, kad per mėnesį amerikiečių bedarbis gauna minimalią 960 dolerių išmoką, o pagal dabartinį kursą tai sudaro apie 67,5 tūkst. rublių (830 Eur). Kitose valstijose situacija yra dar geresnė. 32 valstijose vidutinis išmokų dydis yra 355–430 dolerių per savaitę (1420–1720 dol. per mėnesį). Dar 11 valstijų – 560–670 dolerių per savaitę (2240–2680 dol. per mėnesį).

Dosniausia yra Masačusetso valstija, kur savaitinė išmoka yra 742 + 25 doleriai už kiekvieną vaiką. Virš 210 tūkst. rublių (2600 Eur) per mėnesį! Skamba neblogai.

 gubdaily.ru nuotr.

Kalbant apie atlyginimus, tai čia, kaip sakoma, geriau nė nelyginti, teigia portalas. JAV darbo statistikos biuro duomenimis, antrąjį 2018 metų ketvirtį vidutinis amerikietis gaudavo 876 dolerius per savaitę. Padauginame iš 52 savaičių metuose ir padalijame iš 12 – gauname 3796 dolerius (3280 Eur) per mėnesį.

Kiek galima gyventi iš pašalpos?

Pagal JAV galiojančią tvarką bedarbis gauna apie pusę buvusio atlyginimo. Išmokos paprastai kompensuoja nuo 30 iki 60 proc. ankstesnio atlyginimo, ir kuo mažesnis buvo atlyginimas, tuo mažiau žmogus praranda.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos kas savaitę. Kiekvieną savaitę reikia ne mažiau kaip tris sykius eiti į darbo pokalbius, gauti neigiamą atsakymą ir atsižymėti specialioje interneto svetainėje. Paprastai žmonės, kurie tikisi greitai susirasti darbą, netgi nepateikia prašymo bedarbio pašalpai gauti, nes rasti darbą galima per porą savaičių. Kiekviename mieste yra specialus darbo paieškos centras, kuriame padės užpildyti CV net tiems, kurie nemoka anglų kalbos.

 gubdaily.ru nuotr.

Išmokos mokamos nustatytą laikotarpį – daugumoje valstijų mokama tik šešis mėnesius, Masačusetse – 7 mėnesius, Floridoje ir Šiaurės Karolinoje – tik 12 savaičių, Misurio valstijoje – 13, Džordžijos – 14. Jei valstijoje aukštas nedarbo lygis ir todėl situacija yra sudėtinga, tada išmokų mokėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar 13–20 savaičių.

Kaip padedama bedarbiams Jungtinėse Valstijose?

Valstybė nelabai tenori mokėti bedarbio pašalpas JAV, todėl daro viską, kad žmogus galėtų greičiau susirasti darbą. Pavyzdžiui, yra nemokamų programų, kurios leidžia persikvalifikuoti ir net pradėti savo verslą. Tokiose programose dalyvaujantiems žmonėms faktiškai tai yra naujas darbas, reikalaujantis visiško užimtumo, tad juos netgi atleidžia nuo pareigos aktyviai ieškoti darbo ir siuntinėti gyvenimo aprašymus. Programa neduoda lėšų verslui pradėti, bet ir nesumažinama išmoka, jei žmogus pradėjo gauti pajamų.

 gubdaily.ru nuotr.

Jei praėjo šeši mėnesiai, o žmogus darbo taip ir nesusirado, tai Jungtinėse Valstijose yra teikiama federalinė pagalba maisto produktais ir pinigais. Skaičiuojama individualiai (pavyzdžiui, turintys vaikų ir išlaikytinių gauna daugiau), skiriami pinigai reguliariai pervedami į specialią kortelę. Sumos nedidelės – apie 120 dolerių maistui ir 100 dolerių likusioms reikmėms. Šių  lėšų pakanka tik būtiniausiems produktams ir daiktams.

Tiesa, jei palyginsime su Rusija, tai ruso atlyginimo kartais irgi užtenka tik reikalingiausiems daiktams ir maistui. O maisto programa išvis neegzistuoja. Nėra darbo? Sukis kaip nori.

Ar lengva gyventi iš pašalpos?

Žinoma, jei gautum 210 tūkst. rublių išmoką ir gyventum Rusijoje, tada viskas būtų puiku. Tačiau iš tikrųjų amerikiečiui su savo įpročiais ir gyvenimo būdu sunku išgyventi, gaunant tokias sumas. Sudėliokime viską į savo vietas.

1. Mokėjimai už namą

Dažniausiai amerikiečių šeima gyvena maždaug 230 kv. m ploto nuosavame name. Vidutinė namo kaina – 190 tūkst. dolerių. Hipotekos įmokos sieks 846 dolerius per mėnesį, mokėjimai tęsis 20 metų. Turi darbą ar ne, mokėti reikia, kitaip namą gali atimti. Taigi, jau viena įmoka „suvalgo“ visą pašalpą.

2. Būsto nuoma

Jei kreditas namui, įkeičiant nekilnojamąjį turtą (hipoteka), nepaimtas, tai iš nuomojamo būsto jus išprašys, kai tik nustosite mokėti. Žinoma, yra ir „biudžetinių“ variantų, tačiau už mažesnę nei 300 dolerių kainą būsto nerasite. Būtent dėl šios priežasties dauguma bedarbių apsigyvena priekabose ar grįžta į gimtuosius namus, teigia portalas.

3. Mokesčiai

Namų savininkai moka ne tik hipotekas, bet taip pat ir turto bei draudimo mokesčius. Vidutiniškai tai kainuoja 275 dolerius per mėnesį. Ir dar 1 proc. namo kainos kasmet „praris“ remontas ir teritorijos tvarkymas bei priežiūra.

4. Komunaliniai mokesčiai

Už elektrą, dujas ir vandenį šeimai vidutiniški tenka pakloti 200–250 dolerių per mėnesį, brangiausiai atsieina elektros energija, kadangi beveik 90 proc. namų yra įrengtos galingos oro kondicionavimo sistemos. Plius internetas ir mobilusis ryšys (beje, irgi nepigus).

5. Valgis

Taip, JAV galima labai pigiai maitintis žemos kokybės produktais. 1 doleris už duoną, 1 – už makaronus. Bet štai subalansuotai ir tinkamai mitybai reikia išleisti kur kas daugiau pinigų.

6. Kitos išlaidos

Beveik kiekvienas amerikietis turi automobilį, o tai reiškia papildomas išlaidas benzinui ir jo išlaikymui. O kur dar vaistai ir drabužiai.

Apskritai, amerikietis jaučiasi labai blogai neturėdamas darbo. Jis jaučia nepriteklių ir aktyviai ieško darbo.

 gubdaily.ru nuotr.

Nuomonė apie bedarbio pašalpą JAV 

„Aš mačiau daug mūsų tautiečių, kurie tikisi atvykti į JAV su „žaliąja korta“ ir gyventi iš pašalpos. Gavus šios rūšies vizą iš pašalpos gyventi negalėsi, nes tu nesi pilietis ir net pasirašai dokumentą, kad gali pats save išlaikyti.

Priešingu atveju vizos tau apskritai nepratęs. Taigi, pašalpa iš tikrųjų nėra labai naudingas dalykas. Kiekvieną savaitę turi registruotis, aktyviai ieškoti darbo, pildyti dokumentus. O sumos nėra didelės. Paprasčiau iš karto susirasti darbą. O lyginti gyvenimo lygį Rusijoje ir JAV apskritai yra beprasmiška. Dangus ir žemė. Skirtingi mentalitetai, poreikiai ir norai“, – sakė portalui Petrozavodsko gyventoja, kuri prieš kurį laiką gyveno JAV.

 „Nepasiturintys Jungtinių Valstijų gyventojai turi teisę gyventi vadinamuosiuose valstybės subsidijuojamuose namuose“, – pridūrė žurnalistas Aleksandras Fuksas, kuris keletą metų gyveno JAV. – Kitaip tariant, tai yra gana geras būstas su visais patogumais, tačiau nuomininkai už jį moka per mėnesį maždaug 130–200 dolerių vietoje įprastos 1500–2000 dolerių sumos. Likusią dalį moka valstybė. Tai labai patogu žmonėms, kurių poreikiai maži. Jie apskritai gali nedirbti niekada. Jie gaus pinigines išmokas ir maisto talonus (angl. food stamps – jais galima atsiskaityti bet kurioje maisto produktų parduotuvėje).

1990-aisiais pašalpa, berods, buvo 550 dolerių per mėnesį vienai šeimai, plius 200 maisto talonais. Dabar tikriausiai ši suma yra didesnė. Be to, daugelis neoficialiai papildomai uždarbiauja už grynuosius, ir nepasakysi, kad tai labai griežtai kontroliuojama. Ir išeina, kad galima gauti apie tūkstantį dolerių, dar pusantro tūkstančio prisidurti iš papildomų uždarbių, 200 atiduoti už gana gerą butą, o iš likusių gyventi.

Drabužiai yra pigūs, naudoti automobiliai nebrangūs, maistas kaip pas mus. Kitas dalykas, kad, lyginant su dirbančiais amerikiečiais, tavo pajamos ir gyvenimo lygis atrodys elgetiški. Niekas gi gyvendamas JAV nelygins savo gyvenimo su gyvenimu Rusijoje.  Ir nesakys: „O Afrikoje vaikai apskritai badauja“.

Parengė Leonas Grybauskas