Valdančiųjų lyderiai pripažįsta, kad Vyriausybės parengtam finansų planui daugiausia grėsmės kelia artėjantys prezidento, Europarlamento ir savivaldos rinkimai.
Kasmet svarstant biudžetą Seimo nariai pateikia šūsnis siūlymų papildomai finansuoti dažniausiai įvairius jų rinkimų apygardų projektus. Dauguma tokių prašymų, ypač pateiktų opozicijos, atmetama, todėl pamažu patys politikai ėmė mažinti savo apetitą.
Vis dėlto šįmet dėl būsimų rinkimų laukiama, kad parlamentarai vėl versis per galvą reikalaudami pinigų jų remiamiems projektams.
Jau rengiant kitų metų biudžetą įvairios ministerijos prašė papildomai didinti finansavimą daugeliui sričių – valstybės išlaidos, lyginant su šiųmetėmis, išaugtų maždaug šeštadaliu ir atsieitų 1,2 mlrd. eurų. Aišku, tokius norus patenkinus finansinės drausmės rodikliai būtų suardyti.
Bet Finansų ministerija (FM) ir nežada nusileisti. Ministras V.Šapoka pareiškė, kad valdantieji tvirtai apsisprendę dėl reformų, finansuos tik su jomis susijusias papildomas išlaidas ir, nors opozicija esą mėgins torpeduoti šiuos planus, situacija bus suvaldyta.
Iš tiesų nors valstiečiai iki šiol neturėjo Seime faktinės daugumos, ankstesni balsavimai rodo, kad opozicija neįstengia sustabdyti valdančiųjų, jai telieka skųstis, kad valdžia prastumia savo sumanymus buldozerio principu.
Šioje Seimo sesijoje valdantieji dar sustiprino savo pozicijas prie jų prisišliejusių „tvarkiečių“ balsais, įgijo ir formalią daugumą.
Bet galima laukti, kad svarstant biudžetą „tvarkiečiai“ mėgins išpešti politinės naudos artėjant rinkimams ir kels reikalavimus, juo labiau kad juos drasko vidaus nesutarimai. Tai jų grupuotes tik skatins pasirodyti kuo tvirtesnėmis savo rinkėjų interesų gynėjomis.
Valstiečių partneriai „socialdarbiečiai“, kurių gretose daug politikos veteranų, galbūt svajojančių baigti politinę karjerą Briuselyje, ypač suinteresuoti Europarlamento rinkimais, todėl ir jie sieks, kad būtų atsižvelgta į jų pageidavimus.
Aišku, ir patys valstiečiai norės įsiteikti savo rinkėjams, todėl ir iš jų galima laukti papildomo finansavimo pageidavimų koncerto.
Valstiečių lyderiai iki šiol suvaldydavo chaosą savo gretose ir buvo balsuojama gana drausmingai. Tačiau dabar patiems partijos vadovams labai rūpi varžybos dėl rinkėjų balsų, jų medžiokle suinteresuotas ir premjeras S.Skvernelis, laikomas pagrindiniu valstiečių kandidatu prezidento rinkimuose.
Be abejo, FM užduotį apginti subalansuotą biudžeto projektą labai palengvina Stabilumo programa ir ES fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, įpareigojantis ekonomikos augimo metais turėti perteklinius finansus ir kaupti jų rezervą krizės laikams.
Kitais metais suplanuotas 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklius, tai sudarytų apie 250 mln. eurų, bet valstybės biudžetas vis dar numatomas deficitinis.
Tikimasi, kad daugiau pinigų surinks, nei išleis, „Sodra“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), o tai leistų persverti valstybės biudžeto deficitą.
Šitokia padėtis susiklosčiusi nuo 2016 metų, kai Lietuvai pirmą kartą pavyko pasiekti bendrą viešųjų finansų perteklių. Pernai surinkta jau maždaug 200 mln. eurų daugiau, nei išleista, šįmet šis skaičius gali būti apie 280 mln. eurų.
Todėl kitų metų šalies viešųjų finansų planas 250 mln. eurų viršyti išlaidas nėra ypatingas.
Suprantama, didžiulę emigraciją lemiantis skurdas neleidžia valdžiai itin riboti socialinių išlaidų, juo labiau kad įsipareigota rinkėjams didinti šios srities finansavimą.
Kita vertus, 2008–2009 metų krizė, kuriai Lietuva buvo visiškai nepasirengusi, parodė, kaip svarbu sukaupti finansinį rezervą sunkiems laikams. Ekspertų skaičiavimu, tiktai Rezerviniam (stabilizavimo) fondui reikėtų maždaug 2–3 proc. BVP dydžio išteklių, o dar būtinos finansų atsargos ir „Sodrai“, PSDF, savivaldybėms.
Lietuva kol kas sukaupusi tik menką dalį būtinų finansinių atsargų – planuojama, kad iki kitų metų pradžios pavyks surinkti 977 mln. eurų į visų rūšių rezervų fondus, bet tai sudarys vos 0,5 proc. BVP.
Didinti socialines išlaidas ir kartu kaupti finansines atsargas įmanoma tik surenkant daugiau pajamų į biudžetą. Tačiau šįmet priimta mokesčių pertvarka ne didina, o mažina BVP perskirstymą.
Šių metų biudžeto surinkimo planas vykdomas, ir dar su šiokiu tokiu pertekliumi, nors kai kurių mokesčių surenkama mažiau, nei planuota.
Svarbiausias šaltinis – ekonomika kol kas auga kiek sparčiau, nei prognozuota rengiant 2018 metų biudžetą.
Tik niekas negali garantuoti, kad taip bus ir kitąmet, o jau girdėti politikų svarstymų, kad būtų galima leisti ir didesnį išlaidavimą tikintis spartesnio BVP prieaugio.
Finansų ministras perspėjo, kad ekonomikos augimą gali stabdyti globali rizika – gresiantys prekybos karai, paklausos mažėjimas Lietuvos eksporto rinkose.
Apie tai kalba dauguma ekonomistų. Todėl būtų neatsargu didinti išlaidas optimistiškai tikintis, kad Lietuvos ekonomika ir ateityje tik sparčiai augs.
