S. Skverneliui jau nepatinka prekybininkų pelnai ir auginamos kainos: „Tai – netvarka“

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybėje susitiko su prekybos centrų atstovais. Susitikime buvo kalbamasi apie gyventojų perkamosios galios didinimą.

 S.Skvernelis susitiko su prekybos centrų atstovais.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 S.Skvernelis susitiko su prekybos centrų atstovais.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Saulius Skvernelis susitiko su prekybos centrų atstovais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis susitiko su prekybos centrų atstovais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Maxima LT“ vadovė K.Meidė.<br> T.Bauro nuotr.
„Maxima LT“ vadovė K.Meidė.<br> T.Bauro nuotr.
„Iki“ valdančios „Palink“ vadovas G.Rogas.<br>  T.Bauro nuotr.
„Iki“ valdančios „Palink“ vadovas G.Rogas.<br>  T.Bauro nuotr.
„Lidl Lietuva“ vadovas R.Roussevas-Peine.<br>  T.Bauro nuotr.
„Lidl Lietuva“ vadovas R.Roussevas-Peine.<br>  T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 19, 2018, 11:23 AM, atnaujinta Sep 19, 2018, 1:11 PM

Po beveik valandą trukusio susitikimo S.Skvernelis sakė, kad susitikime buvo siekiama išgirsti prekybos centrų poziciją dėl pastaruoju metu stebimo itin didelio kainų didėjimo.

Nuomonės išsiskyrė

„Vyriausybė per pastaruosius metus įgyvendino reformas, kurios nukreiptos į gyventojų pajamų didinimą. Mūsų tikslas – kad pajamos liktų pas žmones, o ne būtų siekiama prekybos centruose pasididinti pelno dalį. Lygiai ta pati kalba bus su elektros tiekimu ir panašiai“, – po susitikimo sakė S.Skvernelis.

Premjeras kalbėjo, kad, nors prekybos tinklų atstovai susitikime sakė, jog viskas Lietuvos rinkoje „yra tvarkoje“, jis šiai nuomonei nepritariantis.

„Jie sakė, kad nėra esminių problemų, bet aš su tuo nesutinku. Vyriausybė kitą trečiadienį svarstys, kaip didinti konkurenciją, kaip stiprinti smulkųjį verslą.

Yra faktai, kurie parodo, kad per pastaruosius septynerius metus maisto kainos augo perpus greičiau nei žaliavinės kainos ir sparčiau nei importo kainos. Mes Europos Sąjungos kontekste esame TOP penketuke, kur kainos augo greičiausiai per septynerius metus. Šito fakto nematymas nestiprina mūsų dialogo, tai reikia matyti.

Matyti reikia ir tai, kad Lietuvos gyventojai net 21 proc. savo biudžeto pajamų išleidžia maisto produktams. Daugiau išleidžia tik Rumunijoje. Padėtis tokia, kokia yra dabar, mūsų netenkina“, – aiškiai dėstė ministras pirmininkas.

Įvardijo galimas priemones

Paklaustas apie priemones, kurių galimai bus imtasi siekiant pažaboti kainų augimą, premjeras kalbėjo, kad Lietuva privalės imtis priemonių, peržiūrint prekybos tinklų koncentraciją visoje Lietuvoje, kalbant apie prekybos tinklus tiek regionuose, tiek atskirose miesto dalyse.

Pemjeras prasitarė į Lietuvą kviesiantis ir 12 didžiųjų Europos Sąjungos prekybos tinklų.

„Kviesime investuoti į Lietuvą. Šiuo metu investavimo salygos čia yra puikios. Taip pat turėsime ieškoti sprendimų dėl priežiūros ir kontrolės institucijų. Nematau, kad būtų ginamas vartotojas. Ieškosime, kaip stiprinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Viešųjų pirkimų dalyje turi atsirasti geresnės sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui dalyvuti viešuosiuose pirkimuose.

Bus svarstoma, kaip leisti susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą šeimos ir smulkaus verslo parduotuvėse apsiperkantiems gyventojams. Privalėsime užtikrinti mūsų vartotojų apsaugą, kalbant apie įvairias administracines procedūras, nes sulaukiame daug pagrįstų priekaištų dėl valstybės žemių panaudojimo prie komercinių objektų“, – sakė ministras pirmininkas.

Taip pat buvo užsiminta ir apie pokyčius nurodant maisto produkto kainą. 

„Reikės parodyti, kokią produkto kainos dalį sudaro gamintojo, teikėjo ir prekybos centro kaina“, – sakė ministras pirmininkas.

Svarsys dėl darbo sekmadieniais

Prieš kurį laiką užsisukus kalbų vajui, kad gali būti ribojamas prekybos tinklų darbo laikas sekmadieniais, ministras šios temos nevengė.

„Tokie svarstymai lieka ant stalo. Manau, kad vienareikšmiškai turime priimti sprendimus dėl sekmadienių ir Velykų, Kalėdų. Mano nuomone, reikia turėti aiškią sistemą: arba drausti darbą visais sekmadieniais, arba trumpinti darbo laiką. Tai leistų išplėsti galimybes smulkiajam verslui“, – pabrėžė ministras.

Pokyčius įvertino prekybos centrai

Po spaudos konferencijos savo nuomonę išsakė ir keletas prekybos tinklų atstovų.

„Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė pateikė skaičius, kurie, bendrovės paskaičiavimu, parodo tikslų kainų augimą per pastaruosius metus.

„Kaina šiandien yra jautri tema Lietuvos žmonėms. Kelis skaičius norėtųsi paminėti. „Eurostat“ (ES statistikos agentūra - red. past.) duomenimis, maisto produktų kainos, neskaičiuojant alkoholio ir tabako gaminių, per ketverius metus išaugo 5,3 procento.

Nuo euro įvedimo maisto produktų kainos pasikeitė 4,2 procento. Aš girdžiu, ką sako S.Skvernelis. Didelė šeimos biudžeto finansų dalis šiandien yra išleidžiama maistui“, – kalbėjo K.Meidė.

Prekybos tinklo vadovė sakė, kad didžiausias pažadas, kurį ji šiandien galinti duoti, yra tai, kad kainų pokyčiai artimiausiu metu „Maxima“ tinkle bus minimalūs.

Prekybos tinklą „Iki“ valdančios „Palink“ vadovas Gerardas Rogas sakė sutiksiantis su sprendimu, kurį priims Lietuvos valdžia.

„Mes esame dėkingi už šią diskusiją. Visada stengiamės Lietuvos klientams pateikti geriausią kainą. Daug investuojame į savo įmonę, į aptarnavimą, į naujus produktus. Tikrai palaikysime sprendimą, kurį priims jūsų Vyriausybė“, – kalbėjo G.Rogas.

„Lidl Lietuva“ vadovas Radostinas Roussevas-Peine pateikė savo versiją, kaip Lietuvos prekybos tinkluose galėtų būti mažinamos kainos.

„Esame patenkinti, kad buvome pakviesti į šią diskusiją. Tikime, kad pati geriausia priemonė mažinti kainas yra užtikrinti konkurenciją. Esame geras pavyzdys, kad, kai prieš dvejus metus atėjome į Lietuvos rinką, kainos krito“, – sakė „Lidl“ vadovas.

Prieš kurį laiką delfi.lt paviešino Vyriausybės planą, kuriame įvertinta daugiau nei dvidešimt priemonių siekiant stabilizuoti kainas ir pažaboti jų augimą. Buvo kalbama apie prekybos tinklų užimamos rinkos dalies matavimą savivaldybėse, sutarčių tarp prekybos tinklų ir tiekėjų reglamentavimą ir pan.

Kaip rašė naujienų agentūra ELTA, planuojama iš prekybininkų reikalauti skaidresnės apskaitos, kuri leistų lengviau nustatyti, kiek jie uždirba, bausti už per didelę rinkos koncentraciją ir skatinti smulkųjį verslą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.