Iš aklavietės Vyriausybė ketina išeiti vienašališkai nustatydama 430 eurų dydžio MMA.
Dėl MMA visada virė ginčai. Liberalų ideologijai atstovaujantys ekonomistai laikosi nuomonės, kad tai iš viso žalingas kišimosi į darbo rinką įrankis.
Tačiau atsisakyti MMA rodiklio valdžia nesirengia. Šis spaudimo darbdaviams instrumentas prisidėjo, kad atlyginimai didėtų, o netiesiogiai ir padėjo mažinti šešėlį. Todėl diskutuoti, matyt, verta tik dėl MMA dydžio.
Šįmet Trišalei tarybai niekaip nepavyko rasti kompromiso tarp darbdavių ir profesinių sąjungų pozicijos. Ir tam yra objektyvių priežasčių.
Per trejus metus nuo 2015-ųjų iki 2018-ųjų MMA padidėjo ketvirtadaliu – nuo 300 iki 400 eurų. Matyt, tokiam sparčiam augimui turėjo įtakos ir 2016-ųjų rudenį vykę Seimo rinkimai. Tais metais MMA didintas du kartus – nuo 325 iki 380 eurų. Bet vėliau tik kartą – iki 400 eurų nuo šių metų pradžios.
Iki šiol Trišalėje taryboje stambiųjų darbdavių atstovai ne itin priešinosi profesinių sąjungų siūlymams didinti MMA sakydami, kad jų įmonės vis vien moka aukštesnes, negu numato šis rodiklis, algas. Bet smulkiojo ir vidutinio verslo organizacijos tokius siūlymus sutikdavo protestais, teigdamos, kad daug jų įmonių bus priverstos bankrutuoti.
Vis dėlto taip neatsitiko – įmonės prisitaikė prie padidinto MMA. Todėl kai šįmet 400 eurų minimali alga nebuvo keliama, darbdaviai irgi suprato, kad nuo kitų metų teks didinti MMA.
Siekiant MMA rodikliui suteikti daugiau objektyvumo ir padaryti jį mažiau priklausomą nuo politinių vėjų Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad jis pagal Vakarų Europos šalims įprastą standartą turėtų sudaryti 45–50 proc. vidutinės algos ir šios ribos neviršyti. Dabartinių nesutarimų esmė – kaip taikyti šią metodiką.
Lietuvos bankas dar gegužę pasiūlė MMA didinti iki 420 eurų. Tai sudarytų 47,3 proc. dabartinio vidutinio uždarbio. Tam pritarė ir Vyriausybė, ir darbdaviai, bet profesinės sąjungos pasakė „ne“ ir pareikalavo MMA didinti iki 450 eurų. Mat jos remiasi ne dabartiniu vidutinio uždarbio rodikliu, o prognozuojamu 2019 m.
Iš tiesų pastaruoju metu atlyginimai šalyje auga net pranokdami ekonomistų prognozes – šįmet antrąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, šis rodiklis siekė 10 procentų. Manant, kad šitoks augimas tęsis, ir iki 450 eurų nuo kitų metų kilstelėtas MMA sutilptų į 45–50 proc. vidutinio atlyginimo rėmus.
Tačiau darbdaviams toks skaičiavimas pasirodė nepriimtinas ir šį kartą stambusis verslas pritarė smulkiojo bei vidutinio aimanoms. Mat darbo produktyvumas auga lėčiau nei algos, o tai mažina šalies verslo konkurencingumą.
Net iki 450 eurų pakeltą MMA stambusis verslas esą dar ištvertų, bet tai skaudžiausiai smogtų provincijoje esančioms bendrovėms. Juk kai kur 450 eurų MMA dydis jau viršytų 60 proc. ten mokamo vidutinio atlyginimo.
O tai iškreiptų darbo rinką ir būtų sunkiai pakeliama našta nemažai daliai vietos įmonių. Todėl darbdavių siūlymas, kuriam pritarė ir galimas kandidatas į prezidentus ekonomistas G.Nausėda, diferencijuoti MMA pagal šalies regionų ekonominį lygį atrodo lyg ir logiškas.
Tiesa, tai grynai ekonominė logika, o politiniu ir socialiniu požiūriu toks siūlymas vargu ar priimtinas, nes taip kai kurie rajonai net oficialiai būtų pažymėti kaip skurdo zonos. Ko gero, labiau priimtinas Vyriausybės siūlymas didinti MMA iki 430 eurų.
Tai leidžia ir profesinėms sąjungoms savo nariams aiškinti, kad sugebėjo pasiekti daugiau, negu norėjo darbdaviai.
Artėjant rinkimų maratonui valdantieji irgi suinteresuoti pasirodyti kuo jautresni žmonių socialiniams poreikiams.
Antai šią savaitę kultūros darbuotojams surengus piketą prie Vyriausybės rūmų kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonnson iškart pažadėjo pakelti jiems algas kitąmet vidutiniškai 75 eurais.
Taip reaguojama ir kitais atvejais. Paskelbus, kad antstoliai vidutiniškai per mėnesį uždirba 10 tūkst. eurų, o kai kurių alga siekia ir 37 tūkst. eurų, sukruto ir Vyriausybė, ir prezidentė D.Grybauskaitė.
Teisingumo ministerija Seimui pateikė įstatymo pataisas, kurios, kaip tikimasi, suvaldys antstolių ir notarų apetitą, nes valstybės nustatomų jų įkainių nereikės derinti su Notarų ir Antstolių rūmais, o prezidentė pasiūlė antstolių atlyginimo ribą – iki 15 proc. išieškotos sumos.
Tai pagrįsti siūlymai, nes kai kurie antstoliai vilkina išieškojimą, atlieka daug perteklinių veiksmų ir smarkiai išpučia savo išlaidas.
Aišku, yra ir rizikos, kad grįš ankstesnė praktika, kai antstoliai iš stambių skolininkų išvis nesistengdavo išieškoti skolos, nes uždirbdami tik menką jos dalį, jie netgi susiviliodavo kyšiais. Bet šį pavojų galima pašalinti nustatant protingus įkainius.
Regis, nuosaikumas ir kompromisų ieškojimas – geriausia išeitis derinant visų socialinių grupių interesus. Rinkimų metais tai bus rimtas išbandymas skirtingų interesų grupių įtaką jaučiantiems politikams.
