Mat dėl mokesčių pertvarkos keičiasi finansų struktūra. Biudžeto planuojamos pajamos yra 16,7 proc. didesnės nei šįmet – jos turėtų siekti 10,587 mlrd. eurų. Dar labiau – 22,2 proc. – augs išlaidos, kurių planuojama net 11,682 mlrd. eurų.
Beveik visą apmokestinimo naštą nuo darbdavių perkėlus samdomiems darbuotojams tikimasi surinkti 1,745 mlrd. eurų gyventojų pajamų mokesčio – kone šešiskart daugiau nei šįmet. Užtat iš biudžeto teks beveik 13 kartų daugiau (1,72 mlrd. eurų) skirti bendrajai pensijos daliai finansuoti, nes oficialiai „Sodra“ ją mokės ne iš savo išteklių.
Vis dėlto tai, kad pinigai permetami iš vienos kišenės į kitą, esmės nekeičia, nes abi jos priklauso valstybei. O valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų išaugti daugiau nei du kartus – iki daugiau kaip milijardo eurų. Galima guostis, kad planuojami pertekliai „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetuose.
Todėl ir viso valdžios sektoriaus perteklius turėtų siekti bent 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto, nors finansų ministras neseniai kalbėjo, kad šis rodiklis, kaip ir šįmet, 2019-aisiais turėtų būti ties 0,6 proc. BVP, o valstybės rezervas galimam sunkmečiui, šįmet galbūt pasieksiantis milijardą eurų, kitąmet didės tik puse milijardo eurų.
Akivaizdu, jog tokių atsargų per maža. Kaupti jas toliau augant ekonomikai nėra itin sudėtinga. Tačiau valstiečiai nusprendė mesti masalą rinkėjams. Jiems tikrai patiks, kad nuo 2019-ųjų iki 430 eurų (o pagal naują mokesčių skaičiavimą – net iki 555 eurų) pakils minimali mėnesio alga.
Pensijas žadama padidinti dar 8 proc. Už kiekvieną vaiką bus mokama nebe po 30, bet po 50, o nepasiturinčioms ir gausioms šeimoms – net po 70 eurų kas mėnesį. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų dydžio bazę padidės ir vidutinius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos.
Tad premjero S.Skvernelio postringavimai, kad biudžetas nėra populistinis ar priešrinkiminis, neįtikina. Mat valdžia iš tiesų nutarė pradėti pinigų dalybas. Tačiau jei jų klius pensininkams ar daugiavaikiams, tai daugeliui kitų – tik katino ašaros.
Antai ministerijos jau gavo finansų ministro V.Šapokos nurodymą apkarpyti kai kurias išlaidas 15 procentų. Visiems biudžetininkams Vyriausybė apsisprendė pakelti pareiginės algos bazinį dydį nuo 132,5 iki 134,2 euro. Tiek menkai ūgtelėjusias pajamas praris infliacija.
Opozicijai ir ekonomistams užkliuvo, pavyzdžiui, ir sprendimas beveik 280 mln. eurų padidinti finansavimą sveikatos apsaugai – neva medikai sulauks didesnių algų. Bet kone pusė šios sumos reikės, kad būtų išlaikyti šįmet jau pakelti jų atlyginimai, taigi dar sykį gerokai juos padidinti vargu ar pavyks.
Tačiau svarbiausia, iš kur ketinama paimti papildomų pinigų. Ūkio augimas tęsiasi ir kitąmet tikrai neturėtų sustoti. Dėl to, aišku, didės įplaukos iš pagrindinio biudžeto maitintojo – pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Bet ar tikrai jos gali augti net 8,8 proc. – iki 3,85 milijardo eurų, kaip planuoja Finansų ministerija? Pavojaus skambutis jau aidi – per tris šių metų ketvirčius PVM yra surinkta mažiau, nei prognozuota.
Trūkumas lyg ir nedidelis – 4,44 mln. eurų, bet jis velkasi jau ne pirmą mėnesį, o tai nėra geras ženklas valdžios optimistams. O juk ir akcizo kitąmet norima gauti pusantro milijardo eurų – 3,6 proc. daugiau nei šįmet. Tuo metu šio mokesčio surinkimas irgi atsilieka nuo plano – trūksta beveik 5 mln. eurų.
Vyriausybė tradiciškai sieks trūkstamų lėšų ištraukti iš šešėlio. Bėda, kad sunku apskaičiuoti, kaip pavyko ar pavyks atsikovoti milijoną ar kitą. O finansų ministro aiškinimai, neva reikia pasitikėti Lietuvos žmonėmis, kurių tolerancija šešėliui mažėja, yra greičiau būrimas iš kavos tirščių nei rimti ekonominiai skaičiavimai.
Dar vienas paradoksas susijęs su valstybės valdomomis įmonėmis. Valdantieji giriasi jas puikiai pertvarkantys, skiriami nauji kompetentingi vadovai. 63 valstybei priklausančių bendrovių pajamos pirmąjį šių metų pusmetį pasistiebė dešimtadaliu, o pelnas – net 27 proc. – iki 150 mln. eurų.
Tačiau biudžeto plane kažkodėl numatyta 2019-aisiais iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų surinkti 192 mln. eurų – 13,4 proc. mažiau nei šiais metais.
Užtat stebėtinai tiksliai Finansų ministerija suplanavo, kad kitais metais beveik 18 proc. (iki 53,365 mln. eurų) išaugs biudžeto pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. Vadinasi, verslininkai kitų metų išlaidose jau turi numatyti, kad bus nuskalpuoti, nors prognozuoti ateities pažeidimus įmanoma nebent taro kortomis.
Biudžeto projektas, patekęs į Seimą, kaip įprasta, bus apsvarstytas parlamento komitetuose ir grąžintas Vyriausybei tobulinti.
Bet valstiečiai jį tikisi prastumti be didesnių rūpesčių – tai galima spręsti iš V.Šapokos elgesio, kuris svarbiausią šalies finansinį dokumentą Seimui vakar sugebėjo pristatyti vos per šešias minutes.
Valdantiesiems liks melstis, kad pasaulio ekonomikos neištiktų bent kiek didesnė krizė. Anot ekonomisto A.Izgorodino, net 66 proc. valstybės biudžeto pajamų tikimasi gauti iš vartojimo mokesčių. Taigi bet koks reikšmingesnis sukrėtimas atvertų milžinišką skylę, kurios, pradėjus pinigų rinkėjams dalybas, niekaip nepavyktų užkišti.
