Jo teigimu, naujojo biudžeto planas – valdžios mėginimas užkaišioti skyles, kurios susidarė dėl naujosios ir nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančios mokesčių reformos.
Euro zonoje – karšta
G.Nausėda sakė, kad biudžetas yra svarbus ne tik kaip išlaidų šaltinis, tačiau teigė, kad jį svarbu analizuoti ir per valstybės fiskalinio stabilumo prizmę.
„Ateina metas, kada nebegalime sakyti, kad Lietuva štampuos augimo tempus. Yra daug nerimo ženklų pasaulinėje ekonomikoje ir, sakyčiau, kad didesnė rizika yra ne anoje Atlanto pusėje.
Pastaruoju metu federalinių atsargų bankas kėlė palūkanas nuosekliai, o jos pasiekusios tokį lygį, kad jas galima pradėti mažinti“, – apie situaciją pasaulio ekonomikoje sakė ekonomistas.
Tiesa, jis įvertino ir situaciją euro zonoje, o joje ji – kiek kitokia.
„Mes matome ties grindimis tebesančią bazinių palūkanų normą. Ji tebėra 0 proc., tačiau euro zona neturi jokio rezervo recesijoms sutikti ir gali remtis tik fiskaline politika“, – įspėjo G.Nausėda.
Kaišo skyles ir ruošiasi rinkimams
Jis teigė esąs susirūpinęs ir biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu.
„Problema ta, kad šitas santykis Lietuvoje labai nenoriai gerėja, o iš biudžeto rodiklių matome, kad jis negerės ir ateityje. Lietuva pagal biudžeto dydį visoje Europos Sąjungoje yra gale“, – sakė jis.
G.Nausėdos teigimu, ilgainiui pasikeitė ir pačios valdžios tikslai. „Jei stabilumo programoje artimiausiems trims metams buvo planuojama, kad perteklius bus 0,6 proc. BVP, tai 2019 metais biudžeto projekte jie atitinkamai buvo sumažinti iki 0,4 proc. BVP”, – skaičius vardijo jis ir sakė, kad Europos Komisijos akimis, mūsų ekonomika yra daug labiau įkaitusi nei situaciją mato Finansų ministerija.
„O jeigu tavo ekonomika įkaitusi smarkiau, reiškia, kad turi siekti didesnio fiskalinio pertekliaus“, – pabrėžė ekonomistas.
Jis taip pat aiškino, kad žiūrint į 2019 metų biudžetą galima sakyti, jog jis parengtas siekiant užkaišioti skyles.
„Tos skylės susidarė dėl mokesčių reformos, nes mažėjo darbo mokesčių našta ir tuo pat metu matomos pastangos, kad bendrieji rodikliai įtiktų Europos Komisijai.
Biudžetas sudarytas vieną akį užmerkus į galimą globalinės ekonomikos atšalimą ir čia tikimasi, kad viskas judės, kaip praeityje. O vis daugiau ekonomistų kalba apie makroekonominės krizės baubą jei ne 2019 metais, tai 2020 metais. Tokių įspėjimų gali daugėti.
Biudžetą reikia vertinti ir kaip rinkiminį“, – sakė G.Nausėda.
Prakalbo apie krizę
Kaip teigė ekonomistas, biudžete, iš dalies, yra nepaisoma ir galimos krizės grėsmės.
„Norint apsiginti nuo pajamų kritimo mums reikėtų maždaug 4 mlrd. eurų, o tai yra du su trupučiu karto daugiau nei pasieksime 2020 metais”, – sakė jis.
G.Nausėda taip pat teigė, kad Lietuva nuo ES vidurkio labiausiai atitrūkusi socialinės srities finansavimu. Tai, pasak ekonomisto, neleis Lietuvai sumažinti skurdo, o mažo biudžeto pyrago dalybos visiems gerovės neatneš.
„Negalėčiau stipriai išskirti priemonių, kad biudžeto matmenys buvos skirtos kovoti su skurdu. Jos kaip tik nukreipos į vidutiniškas arba didesnes pajamas gaunančius žmones“, – sakė ekonomistas.
„2019 metai gali atneš daug turbulencijos. Prekybiniai karai nenuteikia optimistiškai“, – baigdamas pranešimą sakė G.Nausėda.
Augs tiek pajamos, tiek išlaidos
lrytas.lt primena, kad tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos 2019 metais augs.
Atitinkamai, pajamos bus 16,7 porc. didesnės nei šiemet ir sudarys 10,586 mlrd. eurų. Išlaidos augs 22,2 proc. ir sudarys 11,681 mlrd. eurų. 2019 metų biudžete sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidos didės 279 mln. eurų.
Vyriausybė 2019 metais yra numačiusi didinti ir minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Planuojama, kad jis nuo 400 eurų kils 30 eurų, iki 430 eurų.
Dėl susijungiančių darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų ši suma po reformos įsigaliojimo prilygs 555 eurams.
Biudžete numatyta didinti ir vaiko pinigus. Nuo šiuo metu išmokamų 30 eurų jie turėtų kilti iki 50 eurų. Taip pat siūloma 1,3 proc., tai yra – 1,71 euro didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų bazinį dydį. Įvertinus mokesčių reformą, jis siektų 173 eurus.
Teigiama, kad atlyginimai didėtų 180 tūkst. darbuotojų, tam biudžeto projekte numatyta 33,4 mln. eurų.
Kartu su 2019 metų biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo tvarka.
