Nauja tvarka bus taikoma ir atlyginimui, ir premijoms bei pajamoms iš akcijų, indėlių ar nuomos.
Ekspertai apskaičiavo, kad milijoną zlotų uždirbantys asmenys sumokės 55 tūkstančiais zlotų (12,8 tūkst. eurų) daugiau negu iki šiol, o biudžeto pajamos per metus padidės 1,15 mlrd. zlotų (268 mln. eurų).
Tokia prievole bus apkrautas 21 tūkstantis žmonių.
Milijonais zlotų skaičiuojamas pajamas per metus iš tiesų gauna kur kas daugiau asmenų, bet dalis jų, ypač užsieniečiai, uždarbį perveda į užsienį ir mokesčius moka kitose valstybėse – dažniausiai ten, kur jie mažesni.
Su niekuo nepasitarė
Vyriausybė papildomą turtingųjų piliečių apmokestinimą pavadino solidarumo mokesčiu, skirtu neįgaliesiems paremti. Tačiau naują mokestį negailestingai sukritikavo opozicija, jį pavadinusi prievartiniu solidarumu.
Politikų teigimu, dėl tokios naujovės nebuvo tartasi nei su darbdaviais, nei su profesinėmis sąjungomis.
Įtariama, kad tokia idėja valdantiesiems kilo pavasarį, kai Seimą keturiasdešimčiai dienų buvo apspitusi grupė neįgaliųjų su tėvais.
Pasiūlė daugiau idėjų
Siekdama nukreipti dėmesį nuo kaltinimų, kad pamiršo rinkimų pažadus kelti pašalpas neįgaliesiems, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) išaiškino, kad dėl lėšų trūkumo kalti turtuoliai, mokantys per mažus mokesčius.
Tačiau tokį sumanymą negailestingai išjuokė invalido vežimėlyje nuo gimimo esantis parlamentaras Slawomiras Piechota.
Jis valdantiesiems pasiūlė įvesti dar kelis panašius absurdiškus mokesčius – už brangaus automobilio įsigijimą, už išvyką į užsienio kurortus, o pasiteisinti, kad pinigai bus skirti neturtingų vaikų poilsiui Lenkijos pajūryje.
S.Piechotos nuomone, kilni idėja skirti didesnę paramą neįgaliesiems neturėtų būti įgyvendinama kiršinant vienus tautiečius su kitais.
Nusprendė pasišvaistyti
Pasak buvusio Lenkijos ekonomistų draugijos pirmininko, o dabar parlamentaro Ryszardo Petru, įstatymas smogs individualias įmones arba šeimos verslą sukūrusiems piliečiams. Mat tarptautinių korporacijų atstovai pinigus išsimokės užsienyje.
Toks įstatymas, anot R.Petru, yra savotiškas skatinimas verslininkams slėpti savo pajamas arba perkelti įmonę į kitą šalį.
Seimo analizių biuras ginčytinu pavadino sprendimą kurti žinybą solidarumo mokesčiui skirstyti, nes jau veikia Valstybinis neįgaliųjų reabilitacijos fondas. Taip galėtų būti dubliuojama institucijų veikla ir neracionaliai didinamas valdininkų skaičius.
Blogiausia, kad sumaniusi atimti daugiau negu milijardą zlotų iš verslininkų ar kitų prakutusių gyventojų vyriausybė vėjais nutarė paleisti kitus septynis milijardus (1,63 mlrd. eurų).
Mat ministrų kabinetas nutarė lapkričio 12-ąją paskelbti ne darbo diena, skirta ilgesniam Nepriklausomybės dienos minėjimui.
Lenkijoje tokių ne darbo dienų per metus jau bus 13 – daugiausia Europoje, o kiekviena tokia diena ekonomikai padaro 7 milijardus zlotų nuostolių.
