Vilniaus oro uoste tokios akcijos vyksta jau kelerius metus, o Kaune surengta pirmą kartą.
Šio centro darbuotojai padeda keleiviams net gauti kompensacijas ir tai atlieka visiškai nemokamai. Tokią pačią paslaugą teikiančios privačios bendrovės paprastai ima maždaug 30 proc. kompensacijos dydžio mokestį.
Pasak centro vyriausiosios specialistės Miglės Akulevičienės, vis daugiau Lietuvos gyventojų domisi savo teisėmis ir kreipiasi dėl kompensacijos.
Jos kolegė Rasa Tiaškevičienė pridūrė, kad daugiausia paklausimų gaunama dėl atidėtų arba atšauktų skrydžių, o skundų – dėl apgadinto bagažo. Kitose Europos šalyse vaizdas labai panašus.
Pernai Europos vartotojų centro darbuotojai Lietuvoje gavo 360 skundų, taip pat daugiau kaip 400 paklausimų. 2018-aisiais skaičiai bus gerokai didesni. Kai kurie žmonės įvairiais galimais kelionės ypatumais domisi dar prieš skrydį.
„Atidėjus ar atšaukus skrydį, kompensacija keleiviui priklauso, jeigu nėra ypatingų aplinkybių, kurioms oro vežėjas negali daryti įtakos“, – pagrindinę nuostatą nurodė M.Akulevičienė. Tokia aplinkybė gali būti skrydžiui nepalankios oro sąlygos.
Keleiviams visoje Europoje kyla daug klausimų, kaip elgtis atšaukus skrydį dėl darbuotojų streiko. M.Akulevičienė mano, kad šiuo atveju reikėtų tirti kiekvieną atvejį atskirai ir vertinti aplinkybes.
„Jeigu streikas paskelbiamas likus iki skrydžio porai valandų ar dienų, kompensacijos turbūt neverta tikėtis“, – svarstė M.Akulevičienė.
Pasak R.Tiaškevičienės, Europos vartotojų centro darbuotojai visus ginčus sprendžia kompromiso būdu ir dviem trečdaliais atvejų pavyksta rasti sprendimą. Centras gali padėti tik ginče su Europos Sąjungoje registruota bendrove. Kitu atveju reikia kreiptis į Civilinės aviacijos administraciją (CAA).
„Pirmiausia keleivis turi kreiptis į oro vežėją ir daugeliu atvejų iškart pavyksta susitarti“, – kalbėjo R.Tiaškevičienė.
Ji priminė, kad visa teisinė pagalba keleiviams ir net dokumentų vertimas į anglų kalbą centre teikiama nemokamai.
