Įsteigė portalą
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, pristatydamas nuveiktus darbus ir laukiančius pokyčius pasakojo, kad ministerija jau sukūrė informacinį portalą, kuriame bus skelbiamos kainos visoje prekybos grandinėje.
Puslapį, kur gyventojai galės pasitikrinti, kiek kainuoja vienas ar kitas produktas, bus galima rasti adresu produktukainos.lt.
„Jis šiuo metu jau veikia, o iki sausio mėnesio mes ją dar patobulinsime“, – tikino ministras ir sakė ryt susitinkantis su prekybos centrų atstovais dėl produktų kainų duomenų pateikimo. Tinklalapyje bus galima sekti 20 prekių krepšelio kainas visuose didžiuosiuose prekybos centruose.
Ministras prasitarė ir apie tai, kaip valstybinę žemę naudoja prekybos tinklai. Anot jo, tyrimas parodė, kad iš 700 parduotvių net 400 stovi ant valstybinės žemės.
„Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba atlieka patikrinimus ir artimiasiu metu pateiks savo išvadas", - sakė G.Surplys.
„Vaučeriai“ tampa realybe
G. Surplys prasitarė ir apie „vaučerius“.
„Tai bus šiuolaikinė, moderni priemonė, kur žmogus galės gauti nuolaidos kodą, įsidiegęs programėlę, ir tikslai yra skatinti smulkaus verslo plėtrą, didinti konkurencingumą, motyvuoti augintojus ir gamintojus veikti trumpųjų maisto grandinių principu, kurti vartotojų įpročius pirkti mažose parduotuvėse, turguose ar turgeliuose, skatinti sveikos mitybos įpročius“, – sakė minsitras ir tikino, kad popierinių „vaučerių“ nebus.
„Vaučerius“ įsigyti galės tie žmonės, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Teisę parduoti produktus turės tie, kurie dalyvauja trumpojoje maisto tiekimo grandinėje.
„Nuolaida būtų galima pasinaudoti visoje Lietuvos teritorijoje. Asmeniui būtų skiriami 3 „vaučeriai” per mėnesį. Vienas „vaučeris“ galios vieną mėnesį. Nuolaida sieks 20 proc.„, – apie naują sistemą kalbėjo G.Surplys.
„Tai pilotinis projektas, kad šeimos, auginančios mažus vaikus, galės naudotis „vaučeriais“. Jei matysime, kad priemonė paveiki ir žmonės ja naudosis, ji galės būti plečiama. Turėsime kreiptis į Europos Komisiją dėl įstatymo ratifkavimo. Nemanome, kad Briuselis nestutiks“, – sakė ir Saulius Skvernelis ir teigė tiksliai negalintis pasakyti, kiek tokia sistema Lietuvai kainuotų. Anot jo, sumos nebus skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų.
Ateityje – „vaučeriai“ ir senjorams?
Premjeras, paklaustas, kodėl buvo pradėta būtent nuo tų šeimų, kurios augina mažus vaikus, o ne nuo socialiai remtinų šeimų, sakė, kad nuo kažko pradėti reikia ir neatmetė, kad toliau bus galima plėsti sistemą.
Kalbant apie parduotuves, „vaučerių“ sistema bus pritaikyta smulkiajam verslui. Konkrečios parduotuvės, kur bus galima panaudoti kuponus, bus atrenkamos pagal specialius kriterijus, kaip, pavyzdžiui, darbuotojų skaičius ar parduotuvės apyvarta.
„Mes skatiname įprotį naudoti vietinę produkciją ir formuojame sveikos mitybos principus. Išbandysime su ikimokyklinio amžiaus vaikais, jų Lietuvoje yra apie 200 tūkst. Jei tai bus sėkminga, galbūt galėsime kalbėti ir apie senjorus“, – tikino G.Surplys.
Vyriausybės pasitarime buvo kalbama, kad tokia sistema galėtų startuoti jau 2019 metų liepos 1 dieną.
Mažins administracinę naštą
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad Ūkio ministerija kol kas sieks įgyvendinti 8 siūlymus, o likę trys bus įgyvendinti vėliau, iki sausio 1-osios.
Kaip pasakojo S.Sinkevičius, bus išplėčiamas nesąžiningų veiksmų sąrašas įstatyme.
Įstatymo pakeitimai išplės Konkurencijos tarybos galias įpareigodami ją tikrinti ne tik sutartį, ar joje nėra draudžiamų veiksmų, bet taip pat ir veiksmus iki ir po sutarties pasirašymo. Tarybos pareigūnams taip pat bus suteikiamos platesnės teisės imtis efektyvesnių pažeidimų tyrimų veiksmų.
Bus draudžiama reikalauti iš tiekėjų suteikti prekėms nuolaidas, dėl kurių nesusitarta raštu. Taip pat bus naikinamas reikalavimas motyvuoti pareiškėjo prašymą dėl anonimiškumo.
Bus draudžiama imtis atskomųjų veiksmų prieš tiekėją, ginant savo teises.
„Taip pat pateiktos gerosios praktikos veiklos gairės. Gairės parengtos atsižvelgiant į Europos komisijos ekomendacijas. Pagrindiniai dalykai – santykiai tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo girndžiami sąžiningumo, skaidrumo ir teisingumo principais“, – sakė V.Sinkevičius ir pabrėžė, kad šiuos veiksmus bus pavestą prižiūrėti Konkurencijos tarybai.
Kaip kalbėjo, bus siūloma atsisakyti smulkiesiems prekybininkams kartais didelę administracinę naštą sukeliančių perteklinių reikalavimų, skaidrinti tiekėjų ir prekybos tinklų santykius ir stiprinti sąžiningą konkurenciją.
Ūkio ministerija taip pat parengė pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pasiūlymai apima platų spektrą temų ir kitų institucijų atsakomybės sritis ir turėtų būti patvirtinti Vyriausybės protokoliniu sprendimu.
Tarp šių pasiūlymų – paprastesnis nedidelių parduotuvių atidarymo reglamentavimas, perteklinės veiklos priežiūros atsisakymas, paprastesnis ekologinės produkcijos patekimas į parduotuvių lentynas, privalomų mokymo kursų keitimas, galimybę žinias tobulinti ir pasitikrinti nuotolinėmis priemonėmis. Kaip užsiminė ministras, visi įstatymų projektai jau parengti.
L. Vilimas: bus ribojamos žmonių teisės
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sakė visada iniaciatyvas vertinantis pozityviai, tačiau viskas priklausys nuo sumanymų įgyvendinimo.
„Kiekviena priemonė, jos sėkmė, priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinta. Jeigu kai kuriuos priemonės, ypač kalbant apie institucijų stiprinimą, suveiks, ir dėl to konkurencinė aplinka mažmeninės prekybos sektoriuje gerės, mes vertiname pozityviai“, – sakė L. Vilimas.
Tiesa, pasak jo, įvedami „vaučeriai“ vis tiek riboja žmonių norą apsipirkti ten, kur jie nori.
„Mes kaip organizacija, visada sakome ir esame už lygias konkurencines galimybes visam verslui ir visiems vartotojams. Šiuo atveju išskiriamos jaunos šeimos, bet šiuo atveju nesu tikras, ar yra gerai išskirti labai smulkius verslo subjektus. Jei jau taikoma į jautriausias socialines grupes, tai kodėl apriboti jų pasirinkimą apsipirkti ten, kur jie norėtų?“, – sakė L. Vilimas.
Ekspertai kritikavo
lrytas.lt primena, kad kalbant apie „vaučerių“ sistemą, ekonomistai jau anksčiau jai negailėjo kritikos,o tokius užmojus vadino atgyvena. Kaip užsiminė, ekonomistas Nerijus Mačiulis, pagrindinis tokios kuponų sistemos trūkumas yra tai, kad ji nėra nei paprasta, nei efektyvi.
„Vaučeriai“ prekių rinkoje jau yra truputį atgyvena ir praėjusio amžiaus instrumentas“, – kritikos negailėjo jis.
„Ji nėra patogi, yra biurokratiška ir kažin ar iš esmės pakeistų konkurencinę padėtį ir galimybes konkuruoti smulkesnėms parduotuvėms kaimo vietovėse, kur šalia yra didesnis konkurentas, turintis didesnį pasirinkimą, didesnį logistikos tinklą ir mažesnes kainas. Mintis paskatinti smulkųjį verslą padėti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams yra gera, bet kažin ar gali pasiteisinti. Turėtume diskutuoti ir apie kitas priemones“, – kiek anskčiau svarstė N.Mačiulis.
Kaip rašė BNS, Vyriausybei ketinant suteikti įgaliojimus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti slaptus pirkimus bei inicijuoti kai kurių interneto svetainių, pažeidžiančių vartotojų teises, blokavimą, kai kurie analitikai sakė, kad siūlymai yra pertekliniai ir neatitinka Vyriausybės tikslo mažinti kainas.
Pasak apklaustų ekspertų, nemažai gyventojų nesinaudoja tarnybos paslaugomis, ir tai leidžia piktnaudžiauti verslininkams. Be to, anot jų, įteisinant slaptus pirkėjus, reikia įvertinti tokios priemonės administravimo naštą.
Tačiau ekspertai palankiai vertino Vyriausybės planus blokuoti taisyklių nesilaikančias internetines prekybos svetaines. Kita vertus, jie pastebi, kad Vyriausybė vienu metu siekia ir pritraukti naujų žaidėjų į rinką, ir kuria jiems nepatrauklią aplinką.
