Iki šiol iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi 2 skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, kuris šiemet yra 245 eurai. Tokiu atveju skolininkas negalėdavo patenkinti net minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpdavo į skolas.
Panaši situacija buvo ir su skolininkais, gaunančiais didesnę nei minimalią mėnesinę algą. Pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (728 eurus atskaičius mokesčius) išskaitoma 437 eurai, o skolininkui lieka tik 291 euras.
Nuo gruodžio pradžios įsigaliosiančiose CPK pataisose numatoma, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliai galėtų išskaityti 30 proc. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,70 euro, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą, – apie 436 eurus.
Be to, nuo kitų metų sausio 1 d. didėjant minimaliai mėnesinei algai ir įsigaliojus mokesčių reformai, minimali alga sieks 379-395 eurus (priklausomai nuo to, ar asmuo kaups pensiją 2 pakopoje), skolininkui liekanti dalis dar padidės.
„Naujosios pataisos dėl priverstinio skolų išieškojimo leis į skolas įklimpusiems asmenims gyventi oriau ir neįklimpti į naujas skolas,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Šios įstatymo nuostatos negalios išieškant išlaikymą vaikui, taip pat ir kitais atvejais, kai konkrečios išieškotinos sumos bus nustatytos teismo sprendime ar vykdomajame rašte.
Nuo š. m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Anksčiau galioję įstatymai leido išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 eurų. Dabar ši suma padidinta iki 4000 eurų. Įstatyme taip pat numatyta apsauga, kad iš tokio būsto neišieškoma, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima išieškoti per 18 mėnesių darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas.
