Svarstymo metu Seimo salėje aidėjo plojimai, netilo triukšmas. Parlamentarams sunkiai sekėsi susitarti dėl mokytojų atlyginimų. Opozicija valdančiuosius vadino melagiais, o į tribūną išėjęs premjeras Saulius Skvernelis liepė jiems patiems nustoti skleisti neteisingą informaciją.
Galiausiai Seimas biudžeto projektą nutarė galutinai svarstyti bei priimti gruodžio 11 dieną. Už tai balsavo 81 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 12.
Svarstymą siūlė nukelti – pateikė rezoliuciją
Tik prasidėjus darbotvarkės tvirtinimui, Seimo narys Jurgis Razma siūlė šiandien nesiimti biudžeto projekto svarstymo.
„Mes tikimės, kad premjeras ryšis derėtis su streikuojančiomis mokytojų profsąjungomis ir derybų objektas yra teisiogiai susijęs su buidžeto projektu. Nėra prasmės svarstyti projektą, kuris neatsižvelgia į streikuojančių reikalavimus“, – siūlė J.Razma.
Irena Degutienė taip pat pasisakė apie mokytojus.
„Matome, kad šiandien Vyriausybė yra neįgali spręsti problemas. Bendros Seimo reakcijos į šią neeilinę padėtį nėra. Mes registruojame rezoliuciją, todėl prašau į darbotvarkę ją įtraukti. Mes negalime būti abejingi tam, kas vyksta Lietuvoje“, – opozicijos vardu sakė I.Degutienė.
O štai Petras Gražulis siūlė vienu tanku Lietuvai nusipirkti mažiau ir biudžeto projekte paskirti atitinkamą sumą, skirtą didinti mokytojų atlyginimams.
Tiesa, dėl pasiūlymo nukelti biudžetą parlamentarai net nebalsavo. Kaip sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jis, kaip teigiama statute, Seime nuo pirmo pateikimo per 15 dienų turi būti svarstomas dar kartą.
Pristigo jautrumo
Konservatorius Jurgis Razma apeliavo į tai, kad pateikus patikslintą biudžeto projektą liko daug neišspręstų jautrių poreikių – „pradedant gaisrininkais, baigiant premjero mylimais policininkais. Jau nekalbu apie mokytojus ir kultūros darbuotojus.
Kodėl nepakvietėte pačių turtingiausių žmonių, kurie uždirba 8-10 tūkst. eurų, palaukti dar metus be „Sodros“ lubų įvedimo? Kodėl neparodėte tokios socialinio jautrumo Kodėl neparodėte tokio socialinio jautrumo?
V.Šapoka į tai atsakė, kad su gaisrininkų bendruomene bendras sutarimas surastas.
„O nuo „Sodros“ lubų įvedimo turtingiesiems atlyginimas nei keisis, nei nesikeis. Įstatymas negarantuoja, kad darbdavys šią dalį skirs būtent darbo užmokesčiui į rankas padidinti. Apklausa parodė, kad daugiau nei 90 proc. atvejų šios lėšos būtų skirtos arba naujoms darbo vietoms kurti arba vidurinės grandies atlyginimams didinti“, – kalbėjo finansų ministras.
Liepė nustoti meluoti ir apgaudinėti
Seimo narys Andrius Kubilius siūlėsi ministrui V.Šapokai pasikartoti aritmetikos pradžiamokslį.
„Jūs šiais metais nuo rugsėjo mėn. mokytojų atlyginimų padidnimui skyrėte 17 mln. eurų. Kitais metais numatote skirti 49 mln. eurų daugiau. Ir tai yra lygiai tiek pat, kiek reikia, kad kitais metais išlaikytumėte tokį patį atlyginimų lygį. Tai reiškia, kad kitais metais atlyginimai nedidės. Jūs nemeluokite mokytojams, nemeluokite opozicijai ir savo kolegoms valstiečiams.
Kada išdrįsite atsiprašyti savo kolegų valstiečių, kuriuos paliekate didžiulėje politinėje krizėje, nes mokytojų atlyginimai nedidės?“, – pyko A. Kubilius.
„Nepanašu, kad norėjote paklausti. Etatinio įvedimas yra rimta reforma ir aš suprantu, kad emocijų daug. Lėšos numatytos šiai reformai, pats skaičių paminėjote. Kuo bus mažiau emocijų, kuo jūs geriau suprasite viską, tuo susipiešinimo visuomenėje bus mažiau“, – jam į kritiką atsakė V.Šapoka.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis auklėjo streikuojančius mokytojus: „Biudžetas švietimui numato papildomai 190 mln. eurų. Kaip šitokioj situacijoj, kai didinamas biudžetas, galima streikuoti? Aš manau, tai sąžinės neturėjimas. Iš kur jums, gerbiamieji, paimti 300 mln. eurų, kurių reikalaujate?“
S.Skvernelis: „Patys nustokite meluoti"
„Ir vėl tenka stoti į tribūną, kad paneiginėčiau kai kurių kolegų skleidžiamą melą“, – sakė į tribūna atsistojęs S.Skvernelis.
„Visiška demagogija yra tai, kad mokytojų atlyginimai nekils. Kilimas yra numatytas 10 proc. Lygiai tas pats, anksčiau laiko nei buvo sutarta, artinti ikimokyklinio amžiaus mokytojų atlyginimą arti pedagoginių“, – griežtai sakė premjeras.
Jis taip pat prasitarė apie skleidžiamą melą, kad mokesčių ir pensijų reforma iš viešojo sektoriaus atima pinigus.
„Reikia žinoti, kad tai nėra tie skaičiai, kuriuos įvardinote. Dėl mokesčių reformos pertvarkos 200 mln. eurų nėra atimami iš viešojo sektoriaus, nustokite meluoti vieną kartą.
Tie pinigai skirti daugiau nei milijonui šalies dirbančiųjų, visi, priklausomai nuo uždirbamo atlyginimo, kitąmet gaus nuo 18 iki 60 eurų daugiau. Užsidirbs dėl to, kad bus sumažinti mokesčiai. O prie tų sumų prisidės papildomi pinigai“, – jau pakeltu tonu iš tribūnos sakė premjeras. Jo kalbą Seimo salėje kartas nuo karto lydėjo plojimai.
Išvadino šizofrenišku biudžetu
Aušrinė Armonaitė svarstomą biudžetą išvadino turinčiu šizofrenijos požymių.
„Tai, kad buvo sumažinit mokesčiai – nėra blogai. Tačiau mažesni mokesčiai visada reiškia, jog turi mažėti biurokratija, mažėti valdžios sektorius, tačiau jis nemažėja.
Biudžetas pasižymi didele ir netaiklia socialine parama, neaišku ar pasiteisins būstas regionuose. Vaiko pinigus taip pat galbūt reikėtų skirti ne visiems vaikams. Bijau pagalvoti, kad įgyvendinti maisto kuponams gali reikėti 200 mln. eurų. Negaliu palaikyti šizofreniško biudžeto“, – sakė A.Armonaitė.
„Kas turi nutikti, kad pabustumėte?“
Po to, kai iš tribūnos kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, konservatorius A.Kubilius įgėlė: „Pirmininkas pakalbėjo apie viską, tik ne apie kitų biudžetą. Tai – simbolis, kaip gyvename ir kaip gyvena valstiečių frakcija“.
„Šių metų birželį, diskutuojant dėl mokesčių reformos, konservatoriai sakėme – pabuskite, valstiečiai. Išimti iš kitų metų biudžeto 320 mln. eurų potencialių pajamų gali tik tas, kam visiškai nerūpi, kaip gyvens valstybė ir ypač jos viešasis sektorius. Sulaukėmė mokytojų streiko. Kas dar turi nutikti, kad jūs pagaliau pabustumėte“, – kalbėjo A.Kublius.
Pasak jo, šiandien turime kalbėti ne tik apie 2019-uoius, bet ir apie 2020-2021 metus. Nes, anot politiko, mokesčių reforma garantuoja, kad prie iš kitų metų biudžeto išimtų 320 mln. eurų, tiek pat prisidės ir 2020 m., ir 2021 metais.
„Ką tai reiškia konkrečiai mokytojui? Kad kitais metais jo atlyginimai nedidėja. Jie nedidės nei 2020 metais, nei 2021 metais“, – toliau kalbėjo konservatorius.
Augs premjero ir Seimo narių algos
Parlamentaras Mykolas Majauskas skaičiavo, kad, priėmus biudžetą, Seimo nario atlyginimas didės 60 eurų, 110 eurų – ministro pirmininko atlyginimas.
„Mokytojas jūsų vietoj nebalsuotų už šį biudžetą, nes jo atlyginimas liks lygus vidutiniam darbo užmokesčiui jis negalės pasinaudoti autoserviso lengvata (Pajamų mokesčio lengvata – red. past.) susigrąžinti mokesčius, nes jis mašiną taisys garaže, kur mokės grynais. Jis nebalsuos už lengvatą malkoms, nes jis gyvena daugiabutyje ir jam šildymas brangs“, – dėstė konservatorius.
S.Skvernelis: konservartoriai siekia sužlugdyti projektą
Kaip BNS rašė dar prieš prasidedant posėdžiui, premjeras S.Skvernelis teigė, kad opozicijoje esančių konservatorių tikslas yra sužlugdyti kitų metų valstybės biudžeto priėmimą. Anot jo, laiku nepriėmus biudžeto, ištiktų krizė.
„Konservatorių tikslas – bet kokia kaina sužlugdyti biudžetą. Norima kad visiems Lietuvos gyventojams, visiems dirbantiesiems, pensininkams, jaunoms šeimoms auginančioms vaikus, visiems norima padaryti krizę ir krachą (...) Dabar tikslas pagrindinis šiame etape, kad nebūtų valstybės biudžeto. Tada vėl bus šaukiama, kad yra krizė, kokios dar nebuvo, kad kažką reikia daryti ir taip toliau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, Seime nepatvirtinus 2019 metų biudžeto projekto, kitąmet tektų gyventi pagal šių metų biudžeto išlaidas, skiriant asignavimų valdytojams kas mėnesį vieną dvyliktąją šiemet numatytos sumos.
Davė saldainį mokytojams ir savivaldybėms
lrytas.lt primena, kad pirmadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame numatyta daugiau pinigų skirti pedagogų atlyginimams bei padidinti lėšas, skirtas savivaldybių biudžetams.
Numatoma, kad patobulinus projektą kitų metų biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų, išlaidos – 11,696 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas – 1,106 mlrd. eurų.
Beveik 15 mln. eurų didindami pirmajame biudžeto variante suplanuotas išlaidas, ministrų kabinetas nusprendė kitąmet didinti savivaldybių biudžetų pajamas 3,4 mln. eurų, o pedagogams, dirbantiems su priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, darbo užmokestį kelti 10 proc.
Trečiadienį V.Šapokai lankantis opozicijos surengtame posėdyje jis teigė, kad norint visiems pedagogams nuo sausio 1-osios padidinti atlyginimus bent 10 proc., biudžete reikėtų rasti dar 60-70 mln. eurų.
Ketvirtadienį projektą pristatydamas Finansų ministras Vilius Šapoka atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys: struktūrinių reformų įgyvendinimas, su skurdu susijusių problemų sprendimas.
Taip pat numatyta kaupti rezervą, jei ūkiui kiltų sunkumų: ekonomikos augimas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, jau lėtėja.
Didžiausias finansavimas skiriamas socialinei apsaugai – 5,7 mlrd. eurų, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms – po 2,2 mlrd. eurų.
Didės MMA, vaiko pinigai, pensijos
Vyriausybė 2019 metais yra numačiusi didinti ir minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Planuojama, kad jis nuo 400 eurų kils 30 eurų, iki 430 eurų. Dėl susijungiančių darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų ši suma po reformos įsigaliojimo prilygs 555 eurams.
Biudžete numatyta didinti ir vaiko pinigus. Nuo šiuo metu išmokamų 30 eurų jie turėtų kilti iki 50 eurų. Tam biudžete skirta 117 mln. eurų. Taip pat siūloma 1,3 proc., tai yra – 1,71 euro didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų bazinį dydį. Įvertinus mokesčių reformą, jis siektų 173 eurus. Teigiama, kad atlyginimai didėtų 180 tūkst. darbuotojų.
Taip pat kils ir pensijos. Jų indeksavimui bus skirta daugiau kaip 212 mln. eurų.
Kartu su 2019 metų biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo tvarka. Dabar savivaldos finansavimas iš esmės priklauso nuo gyventojų skaičius, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.
Planuojama, kad savivaldybėms bus suteikiama papildoma paskata, kuri priklausys nuo toje savivaldybėje esančio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo, įvedant darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį. Tokia tvarka įsigaliotų tik nuo 2020 metų, o tos savivaldybės, kurių VDU auga mažiausiai, vis tiek gautų bazines GPM išmokas.
Kiek anksčiau tokiam biudžeto projektui pritarė ir Europos Komisija. Ji skelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims. Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigė, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.
Tam, kad 2019 metų biudžeto projektas ir jį lydintys teisės aktai įsigaliotų, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą. Planuoajama, kad projekto priėmimas vyks gruodžio 11 dieną.
