„Lapkričio 28-ąją „Sodrai“ pateikiau prašymą, kad išmokėtų močiutei priklausiusią pensiją, o po dienos visi turimi mano pinigai jau buvo rezervuoti. Labai sunerimau, nes nesupratau, kaip susidarė skola. Be viso to vienoje sąskaitų buvusios lėšos turėjo būti skirtos būsto paskolai padengti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo moteris.
Nuvykusi aiškintis į Kauno „Sodros“ skyrių ji nieko nepešė. Pašnekovės teigimu, nors su savimi turėjo globą įrodančias teismo nutartis, „Sodros“ darbuotojas pareiškė, kad jam svarbu, ką rodo sistema, bet ne dokumentai. O sistema rodė, kad Ramida nedrausta nuo pat 2014-ųjų.
„Klausiau, ar jie ginčija teismo nutartį, jei jos nepripažįsta? Darbuotojas man tik mestelėjo, kad nekaišiočiau jam popierių“, – prisiminė moteris.
Iš Teritorinės ligonių kasos (TLK), kurios darbuotojai matė, kad iš tiesų Ramida visą šį laikotarpį buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, gauti tai įrodančios pažymos nepavyko – TLK tokių dokumentų neišduoda.
Tačiau kai gruodžio 3-ąją moteris Užimtumo tarnyboje paprašė ją įrašyti į bedarbių sąrašus, to nebuvo galima padaryti, nes sistema teberodė Ramidos draustumą. O „Sodros“ sistema teberodė skolą.
Taip ir liko neaišku
Aiškaus atsakymo, kodėl visose trijose Ramidos sąskaitose buvusios lėšos buvo pervestos „Sodrai“, nėra. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė daro prielaidą, kad galbūt visa ši kebeknė kilo dėl štai ko.
2012 m. Ramidai buvo priskirta terminuota močiutės globa, o po dvejų metų – jau neterminuota.
„Manome, kad tuomet, kai po dvejų metų baigėsi terminuota globa, p. Ramida daugiau nesikreipė į TLK ir nepateikė informacijos, kad močiutei buvo pratęstas globos terminas“, – svarstė N.Jelenskienė.
Tačiau Ramida tikino, kad toks įtarimas – netiesa. „Žinoma, kad informavau. Be to, TLK Kauno skyriuje dirbanti moteris patarė vardan ramybės kasmet gruodį atvykti pranešti, kad močiutę vis dar globoju, nors šiaip jau, kaip man buvo paaiškinta, pati sistema TLK darbuotojams praneša, jog globotinis mirė.
Tad kasmet ir ateidavau į TLK, tik 2016 m. pavėlavau. Galbūt todėl už 2017 m. sausį ir vasarį netekau 74 eurų, bet, pateikus prašymą, juos „Sodra“ vėliau vis dėlto grąžino“, – pasakojo Ramida.
„Sodra“ šiuo atveju pateikė tik tokį komentarą: „Sodra“, lapkričio 30 dieną iš Valstybinės ligonių kasos gavusi informaciją apie tai, kad gyventoja buvo draudžiama privalomuoju sveikatos draudimo valstybės lėšomis, panaikino mokėjimo nurodymus ir, jeigu yra susidariusi įmokų permoka, ją grąžins“.
Pripažino suklydę
Kaip paaiškino N.Jelenskienė iš Valstybinės ligonių kasos, informacija apie Lietuvos gyventojų privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) yra kaupiama Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre.
Gyventojai, turintys teisę į PSD draudimą valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų PSD laikotarpio nustatymo. Pagal pateiktus dokumentus, įvertinus visas aplinkybes ir gyventojo teisinį statusą, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre yra patvirtinamas PSD valstybės lėšomis laikotarpis. Minėti duomenys perduodami „Sodrai“. Taip „Sodra“ informuojama, kad šiuo laikotarpiu už gyventoją PSD įmokas sumoka valstybė.
Kai gruodžio pradžioje Ramida dar sykį nuvyko į „Sodrą“ aiškintis, kodėl jos turėtos lėšos pervestos „Sodrai“, jos darbuotojai pripažino, kad visi pinigai iš trijų moters sąskaitų dingo be pagrindo.
