Į rytinį Seimo posėdį užsiregistravo 126 parlamentarai.
Tantjemos ir autoriaus atlyginimai
Seimas po balsavimo pritarė skubioms įstatymo pataisoms, kurios numato, kad būtų padidintas kai kurių pajamų apmokestinimas, ir taip panaikino birželį priimto įstatymo spragą, kuri būtų buvusi naudinga turtingiesiems.
Už pataisas balsavo 95 parlamentarai, 5 – prieš ir 21 susilaikė.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektu įtvirtinama tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autoriaus atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat GPM tarifus (vietoj birželį numatyto 15 procentų gyventojų pajamų mokesčių tarifo taikyti 20 proc.), kaip ir pajamas iš darbo santykių.
Šiomis įstatymo pataisomis panaikinama anksčiau atsiradusi apmokestinimo spraga, lyginant su kitų pajamų apmokestinimu, nes nuo kitų metų įsigalios mažesni socialinio ir sveikatos draudimo įmokų tarifai.
Pataisomis taip pat nustatyta prievolė pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, kuriems atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį (dėl progresinio tarifo taikymo).
Be to, siekiant teisinio aiškumo, įtvirtinta, kad 2018 m. gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos už 2019 m. metus, kurios apmokestinamos taikant naujus (sumažintus) valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus, būtų apmokestinamos taikant ir naujus GPM tarifus.
„Diskutavome apie tai ne vieną kartą, tai man nelabai suprantami motyvai kolegų, kurie planuoja pasisakyti prieš, nes jeigu dabar mes nepriimtume šio pakeitimo, tantjemų gavėjai džiaugtųsi daugiau kaip 8 proc. sumažėjusia mokestine našta“, – teigė Seimo narys, valstietis Stasys Jakeliūnas.
„Jūs mokesčių reforma patys sumažinote tantjemų apmokestinimą. Vieną klaidą taisote kita. Pasižiūrėjus, kaip keičiasi apmokestinimas, tai priminsiu, kad to žmogaus, kuris gauna minimalią mėnesinę algą, pajamos padidės 14 eurų. Jeigu jis kaups ateičiai, jos netgi sumažės. Seimo nario pajamos dėl šios reformos padidės 52 eurais“, – kritikos pataisoms negailėjo konservatorius Mykolas Majauskas.
Jam replikavo premjeras Saulius Skvernelis: „Reikia paneiginėti melą. Niekam atlyginimai nedidės.“
„Turtingesnieji turtės dar labiau. Premjeras pasakė, kad nuo mokesčių reformos pajamos niekam nepadidės. Tada iškyla klausimas: kam ta mokesčių reforma?“ – pridūrė konservatorius Andrius Kubilius.
Parama profsąjungoms
Gyventojai nuo 2019 metų galės atskirai skirti 0,6 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM) paramą profesinėms sąjungoms.
Už balsavo 91 Seimo narys, prieš – 1, o 33 susilaikė.
Taip pat papildomai 0,6 proc. GPM bus galima skirti politinėms partijoms. Dar 1,2 proc. GPM bus galima padalinti kitoms paramą galinčioms gauti nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, bibliotekoms, švietimo ir ugdymo, sporto įstaigoms.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad nevyriausybinėms organizacijoms ir profesinėms sąjungoms gyventojai iš savo GPM papildomai skirs apie 3 mln. eurų lėšų.
Iš viso nuo kitų metų bus galima paramai skirti 2,4 proc. valstybei sumokėto GPM.
Dabar gyventojai 2 proc. sumokėto GPM gali skirti paramos gavėjams, įskaitant ir profesines sąjungas, o dar 1 proc. – politinėms partijoms.
Lengvata spaudai
Parlamentarai antradienį pritarė lengvatinį 5 proc. pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifą taikyti spaudai.
Už balsavo 112, prieš – 1, susilaikė – 11 parlamentarų.
Lengvata bus taikoma laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Dabar jiems taikoma 9 proc. PVM lengvata.
Šis siūlymas sulaukė kritikos dėl siekio lengvatą taikyti tik spaudai, o ne knygoms.
„Ar koks nors Petro Gražulio, Živilės Pinskuvienės ar „Naisių žemės“ leidžiamas laikraštis labiau nusipelnė lengvatos? Jos reikia ir knygoms bei vadovėliams“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.
„Šiandien nematome galimybių tokiems siūlymams palaikyti, todėl jau vakar nubalsavome prieš“, – replikavo valstietis S.Jakeliūnas.
Paramos trūkumu knygoms skundėsi ir M.Majauskas, jo teigimu, PVM lengvata knygoms teiktų daug didesnę naudą, nes didžioji dalis spaudos yra persikėlusi į internetą.
Lengvatinis 5 proc. tarifas dabar taikomas tik vaistams, medicinos priemonėms, o 9 proc. – keleivių vežimui, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.
Lengvata malkoms
Seimo nariai pritarė ir PVM lengvatos malkoms ir panašioms medienos prekėms, skirtoms kūrenimui, taikymui.
Už balsavo 99, prieš – 5, susilaikė – 8.
Po balsavimo pritarta, kad malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir granulėms bus taikoma 9 proc. PVM lengvata.
Šiuo metu galiojantis PVM malkoms siekia 21 proc.
„Kaip žinote, įvykdžius urėdijų reformą, medienos kaina pakilo 25 proc. Regionuose tai nemaža suma, pusė Lietuvos negali gauti centrinio šildymo paslaugos ir beveik pusė žmonių turi kurti savo krosnis.
Todėl amortizuoti malkų kainos kilimą mes turime. Taip pat sumažinus PVM mes turime vilties, kad bent dalis paslaugų pereis į viešąją rinką“, – kalbėjo parlamentaras Juozas Olekas.
Jam nepritarė konservatorė Gintarė Skaistė.
„PVM lengvata visų ekonomistų yra laikoma pačia netiksliausia ir tikimybė, kad galutinė vertė nusės vartotojo kišenėje, yra labai maža. Didžioji dalis lengvatos nusės tiekėjams. Be to, mes skatiname vieną iš taršiausių šildymo formų“, – teigė ji.
