Mūšio dėl biudžeto baigtį buvo nesunku prognozuoti, nes jo priėmimui priešinosi net ne visa Seimo opozicija, o daugiausia tik konservatoriai ir socialdemokratai.
Maža to, aršiausia kova vyko ne dėl paties biudžeto sandoros – viską stelbė partiniai sumetimai.
Negalima nematyti, kad mokytojų streikas tapo patogiu pretekstu konservatoriams atakuoti valdančiąją daugumą, ir biudžeto priėmimu naudotasi siekiant didinti nepasitenkinimą valstiečių kontroliuojama Vyriausybe.
Kita vertus, tai įprasta opozicijos taktika, tik šį kartą premjeras S.Skvernelis kažkodėl neatlaikė Seime ir už jo sienų vykusio alinančio nervų karo, nes kitaip sunku paaiškinti, kodėl jis viešai įtarinėjo konservatorius perversmo valstybėje rengimu ir dar padedant Kremliui.
Gal iš pradžių Vyriausybės vadovas tiesiog pasikarščiavo – juk kas sveiku protu vadovaudamasis patikės, kad konservatoriai, reikalaudami stabdyti biudžeto priėmimą, vykdo V.Putino nurodymus.
Tačiau S.Skvernelio charakteris ne toks, kad kartą ką nors pasakęs, netgi jei tai ir nusišnekėjimas, jis trauktųsi. Todėl ieškodamas konservatorių ryšių su Maskva pėdsakų jis net kreipėsi į visas specialiąsias tarnybas.
Bet tai tik suteikė progą konservatorių lyderiui G.Landsbergiui pasišaipyti – esą verčiau premjeras būtų kreipęsis į Molėtų observatoriją dėl planetų ir žvaigždžių įtakos jo galvai.
Toks partinių kovų posūkis įplieskė dar didesnę įtampą, o biudžeto finansinių rodiklių svarstymą Seime nustelbė politikų asmeninės rietenos.
Vis dėlto biudžetas, kuriuo nubrėžiami kitų metų Lietuvos socialiniai ir ekonominiai parametrai, realiam žmonių gyvenimui turės neišmatuojamai didesnę įtaką nei tulžingi politikų kivirčai.
Kaip galima vertinti 2019 metų Lietuvos finansinį planą? Europos Komisija pripažino, kad jis atitinka ES kriterijus, ir jokių rimtesnių priekaištų neišsakė. Valstybės kontrolė (VK) taip pat nurodė, kad biudžetas iš esmės tenkina teisės ir finansinio stabilumo reikalavimus.
Šie vertinimai rodo, kad biudžetas bent jau sudarytas visai profesionaliai ir grėsmės finansų sistemos stabilumui nepagrįstu išlaidavimu nekelia. Bet ekonomikos ekspertai neįžvelgia, kad šiuo Lietuvos finansiniu planu būtų užsibrėžta siekti ambicingų tikslų.
Iš tiesų 2019 metų Lietuvos biudžetas sudarytas remiantis seniai nusistovėjusiais principais ir tęsia tradicinę palyginti atsargią finansinę politiką, kai ekonomikos kilimo laikotarpiu planuojamos ir panašiu mastu, kaip auga BVP, didesnės išlaidos.
Finansinė politika, kuria mėginama toliau kiek skatinti ūkio augimą ir išlaikyti esamą padėtį, nesukelia valdžiai didžiulio galvos skausmo, kol tęsiasi ekonomikos augimas. Bet atėjus krizei ar bent ūkiui stagnuojant jau sunku suvesti biudžeto galus, kaip ir nutiko 2009 metais.
Todėl, tarkime, VK patarė naudojantis ekonomikos augimu dabar kaupti daugiau finansinių rezervų, kad ateityje nereikėtų mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų algų ir apkarpyti pensijų.
Ateinančių metų biudžetas leistų šimtu kitu milijonų eurų padidinti finansinius rezervus, jeigu globalios rizikos nesukels naujos pasaulinės krizės ir pasitvirtins tik truputį lėtesnio nei šįmet Lietuvos ūkio augimo scenarijus.
Kitaip sakant, tai geriau nei nieko, bet neambicinga.
Žinoma, siekiant daugiau sutaupyti ateičiai, tektų apkarpyti biudžeto išlaidas, o tai padaryti be galo sunku – mat būtina spręsti skurdo, socialinės atskirties, per mažų viešojo sektoriaus darbuotojų algų problemas.
Valdantieji kitų metų biudžetu mėgina laviruoti tarp visuomenės poreikių didesnėms socialinėms bei viešojo sektoriaus išlaidoms ir finansinio atsakingumo, bet nesiūlo naujų sprendimų, kurie leistų didinti valstybės pajamas.
Visiems po truputį – taip būtų galima apibūdinti valdžios biudžetinius pažadus.
Mokesčių pertvarka, kilstelėtas neapmokestinamųjų pajamų dydis, pasak premjero, kitąmet algas padidins nuo 18 iki 60 eurų, o dar 6–42 eurais turėtų papilnėti biudžetininkų kišenės dėl jų algų bazinio dydžio kėlimo.
Pensijoms indeksuoti numatoma skirti 212 mln. eurų, vaiko pinigai didinami nuo 20 iki 50 eurų ir tam prireiks 117 mln. eurų.
Šias ir kitas papildomas išlaidas Vyriausybė tikisi finansuoti daugiausia pajamomis iš augančio šalies BVP ir geresnio mokesčių surinkimo mažinant šešėlį.
Beje, svarstant biudžetą konservatoriai smarkiausiai užsipuolė būtent mokesčius šiek tiek mažinančią jų pertvarką, dėl kurios valstybės pajamos gali susitraukti maždaug 300 mln. eurų, ir siūlė geriau tuos pinigus skirti mokytojų algoms didinti.
Regis, dešinieji susikeitė vietomis su kairiaisiais, bet tai tik rodo, kokia menka Lietuvos politiniame gyvenime ideologijos reikšmė, nes visos partijos linkusios vilioti rinkėjus populistine retorika.
Vadinasi, vargu ar galima laukti didesnių permainų ir kitąmet – biudžetas leis gyventi panašiai kaip šįmet, gal tik vos pastebimai sočiau, jei ekonomikos augimo ciklas dar neišseks.
