Seime praslydo, bet kliūtis dar liko: ką apie biudžetą pasakys prezidentė?

84 – „už“, 41 – „prieš“, 5 susilaikė. Valdantiesiems pakako balsų vakar Seime palaiminti kitų metų valstybės biudžeto įstatymą, bet jų vedliai nėra tikri, kad tai – paskutinis balsavimas.

Po balsavimo S.Skvernelis ir R.Karbauskis neslėpė geros nuotaikos, tačiau jiems nerimą kelia prezidentės pozicija dėl biudžeto.<br>T.Bauro nuotr.
Po balsavimo S.Skvernelis ir R.Karbauskis neslėpė geros nuotaikos, tačiau jiems nerimą kelia prezidentės pozicija dėl biudžeto.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 12, 2018, 2:42 PM

Vos prasidėjus posėdžiui konservatoriai siūlė nukelti biudžeto priėmimą savaitei, kad būtų daugiau laiko susitarti su streikuojančiais mokytojais. Seimo dauguma į tai neatsižvelgė.

Tačiau kinkos jiems turėjo drebėti. Nors priimti kitų metų biudžetą valdantieji balsų turėjo daugiau nei užtektinai, vis dėlto valstiečių stovykloje vakar tvyrojo įtampa, kurią kurstė žinios, kad prezidentė gali vetuoti priimtą įstatymą.

Bijo prezidentės veto

Šaltinių teigimu, tokiais nuogąstavimais, supykdydama kitą įtakingą valstietę Agnę Širinskienę, valdančiosios koalicijos vadovų pasitarime vakar rytą pasidalijo Seimo vicepirmininkė valstietė Rima Baškienė.

Vėliau, jau po balsavimo, R.Baškienė taip pat neskubėjo džiaugtis įspūdingais rezultatais. „Netikėtumų dar gali būti. Visada, kai priimamas socialiai jautrus įstatymas, su nerimu laukiame, ar jį pasirašys prezidentė.

Taip buvo ir pernai, ir užpernai. Nerimas visada išlieka, nes valstybės vadovė įsigilina ir, tikiuosi, finansų ministras ir premjeras sugebės biudžetą apginti“, – „Lietuvos rytui“ sakė vakarykščiam Seimo posėdžiui dirigavusi parlamentarė.

Seimo vicepirmininkė mano, kad pagrindo nepasirašyti įstatymo nėra, tačiau neatmetė, jog šalies vadovė vis dėlto gali nepritarti biudžeto sandarai. R.Baškienė tvirtino apie tokius prezidentės ketinimus girdėjusi kalbų, tačiau neigė, jog galėjo būti Prezidentūros įspėta.

Tarėsi dėl susitikimo

Kalbų apie veto vakar „Lietuvos rytui“ pripažino girdėjęs ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Tam tikrų požymių, kad taip gali nutikti, yra. Bet įvykęs balsavimas parodė labai aiškią Seimo valią. Akivaizdu, kad jei būtų veto, jis būtų atmestas. Tai būtų tik politikavimas, ir nežinau, ką prezidentė galėtų pasakyti visuomenei“, – po balsavimo ryžtingai buvo nusiteikęs R.Karbauskis.

Valstiečių vedlys teigė tiesioginių kontaktų su Prezidentūra neturįs jau seniai, tad kalbos apie galimą veto jį esą pasiekė iš šalies. Panašiai vakar kalbėjo ir premjeras Saulius Skvernelis.

„Kalbų tokių girdėjau, bet nematau tam aiškių argumentų“, – „Lietuvos rytui“ sakė premjeras.

Galbūt tuos argumentus iš Dalios Grybauskaitės lūpų Vyriausybės vadovas išgirs jau šiandien. Neoficialiomis žiniomis, toks susitikimas buvo skubiai derinamas antradienio vakare.

Prezidentės veto tikino prašysiantis ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Jis pabrėžė, kad streikas mokyklose nesibaigia. Mokytojai neketina trauktis iš Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salės.

Kibo prie politikų algų

Tačiau ir be papildomų pinigų, kurių reikalauja mokytojai, kitų metų biudžete dėl mokesčių reformos atsivers nemenka skylė.

2019-aisiais valstybė tikisi surinkti 10,59 mlrd. eurų, užtat išleisti – net 11,696 mlrd. eurų. Galima palyginti, kad šių metų planuojamos biudžeto pajamos siekia 9,071 mlrd., o išlaidos – 9,56 mlrd. eurų. Labiausiai tokius pokyčius lėmė sprendimas mokėti bazines pensijas iš biudžeto, o ne iš „Sodros“, kurios pajamos dėl to gerokai viršys išlaidas.

Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino, kad priėmus biudžetą lietuvių gyvenimas gerės, o piniginės pilnės.

Tačiau konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad menkesnes algas gaunančių žmonių pajamos išaugs vos keliolika eurų, ir tai jei jie papildomai nekaups pensijai, užtat Seimo pirmininko ar premjero atlyginimas atskaičius mokesčius padidės daugiau nei šimtu eurų.

Kur kas ramiau vakariniame posėdyje buvo patvirtinti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kitų metų biudžetai.

Planuojama, kad „Sodros“ pajamos kitąmet sieks 4,455 mlrd. eurų, išlaidos – 4,043 mlrd. eurų. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos 2019-aisiais turėtų būti tokios pat – po 2,059 mlrd. eurų.

Parengta pagal LR korespondentų Tado Ignatavičiaus, Aidos Murauskaitės, Ramintos Rakauskės ir Eltos inf.

Keisis ir atlyginimai, ir kai kurie mokesčiai

Atlyginimai. Nuo sausio numatyta didinti minimalų mėnesinį atlyginimą – jis nuo 400 eurų kils iki 430 eurų. Dėl sujungtų darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų ši suma po reformos įsigaliojimo prilygs 555 eurams.

Algos 10 proc. pakils ir su priešmokyklinio bei ikimokyklinio amžiaus vaikais dirbantiems pedagogams. Tam reikės 13,4 mln. eurų. Mokytojų algas 9 proc. ketinama didinti tik nuo rugsėjo, o pasieniečių, policininkų ar ugniagesių atlyginimai jau nuo sausio turėtų paūgėti keliasdešimčia, o kai kuriais atvejais ir daugiau nei šimtu eurų (atskaičius mokesčius).

Taip pat nutarta 1,3 proc. (1,71 euro) didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų bazinį dydį. Įvertinus mokesčių reformą, jis siektų 173 eurus. Teigiama, kad atlyginimai padidėtų 180 tūkst. darbuotojų.

Išmokos. Vaiko pinigai išaugs nuo 30 iki 50 eurų per mėnesį, o daugiavaikėms ir socialiai remtinoms šeimoms už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų. Tam biudžete skirta 117 mln. eurų. Pensijoms indeksuoti bus skirta daugiau kaip 212 mln. eurų. Nuo sausio vidutinė pensija turintiems būtinąjį stažą didėtų 26,5 euro.

Lengvatos. Kitąmet spaudai bus taikomas lengvatinis 5 proc. (vietoj dabartinių 9 proc.) pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Nuo sausio 9 proc. PVM lengvata bus skiriama ir malkoms bei panašioms medienos prekėms (medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams bei granulėms), skirtoms kūrenti. Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Nuo kitų metų bus galima pasinaudoti ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir už perkamą automobilį ar būsto remontą per metus susigrąžinti iki 400 eurų.

Parama. Gyventojai nuo 2019 metų galės atskirai skirti 0,6 proc. jų sumokėto GPM kaip paramą profesinėms sąjungoms. Tokią pat dalį GPM bus galima perleisti ir politinėms partijoms. Dar 1,2 proc. GPM gyventojai galės atseikėti kitoms paramą galinčioms gauti nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, bibliotekoms, švietimo ir ugdymo, sporto įstaigoms. Iš viso nuo kitų metų paramai bus galima skirti 2,4 proc. valstybei sumokėto GPM. Dabar gyventojai 2 proc. sumokėto GPM gali skirti paramos gavėjams, įskaitant ir profesines sąjungas, o dar 1 proc. – politinėms partijoms.

Akcizai. Nuo kitų metų kovo 1 dienos akcizai stipriesiems gėrimams didės 10 proc. – iki 1832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Skaičiuojama, kad 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai brangs apie 0,39 euro, ir tikimasi, jog dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gaus apie 5 mln. eurų pajamų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.