Ekonomistai vilčių nepalieka – Lietuvos laivą įsiūbuos iš toliau atsiritančios bangos

Išorinės aplinkos nelepinamai Lietuvos ekonomikai „Luminor“ ekonomistai 2019-iais prognozuoja 2,7 proc. augimą. Nuo didesnio tempo Lietuvos BVP sulaikys pasaulinėje makroekonomikoje stiprėjančios seisminio aktyvumo zonos. Pagreitį prarandančiam šalies ūkiui ekonomistai siūlo tris idėjas, kurios gali padėti pasiruošti ūkio lėtėjimui.

Ekonomistų teigimu, Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį.<br>V.Balkūno nuotr.
Ekonomistų teigimu, Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį.<br>V.Balkūno nuotr.
Ekonomistų teigimu, Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ekonomistų teigimu, Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Paulius Ignotas

Dec 13, 2018, 12:26 PM, atnaujinta Dec 13, 2018, 12:45 PM

„Luminor“ ekonomistai įvertino pasaulyje paaštrėjusias protekcionizmo apraiškas, jų įtaką prekybos grandinei, menkstančią paklausą Lietuvos verslo produkcijai užsienyje bei kitus debesis ekonomikos raidos padangėje, todėl sumažino ankstesnę 2019 m. ūkio raidos perspektyvą 0,3 procentinio punkto.

Eksporto augimas praranda pagreitį

Ekonomistų teigimu, Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį, tačiau šalies eksportuotojai spręs nemenką konkurencingumo uždavinį. Jiems teks išlaviruoti tarp vangesnio apetito jų produkcijai užsienio rinkose, spaudimo didinti atlyginimus ir didesnių sąskaitų už energetinius išteklius.

„Eksporto rinkos Lietuvos verslo nelepina, palyginti su aplinka prieš dvejus-trejus metus. Antai, ES – Lietuvai svarbiausia eksporto rinka – yra išsikvėpusi, „Brexit“ Jungtinei Karalystei užklijavo didelio nežinomojo etiketę. Švedija ir Norvegija patiria valiutų kursų svyravimus, pastarieji ypač jautrūs „Brexit“ procesui. Apie Rusiją kaip eksporto rinką gerų naujienų nėra: tikimasi rublio silpnėjimo, Rusijos ekonomika apimta problemų, be to, pridėtinės vertės mokesčio didinimas šalyje padidins infliaciją“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Verslo apsukas lėtins nuo 2019 m. sausio brangstanti elektra. Vertinama, kad verslui elektros energijos kainos išaugs daugiau nei 40 proc.

„Tai itin paveiks elektros energijai itin imlias stiklo, plastikų, metalo dirbinių ir popieriaus pramonės šakas. Be to, neslūgs įtampa darbo rinkoje, o darbo kaštai ir toliau kils sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų. Ir nors atlyginimų kilimą iš dalies „padengs“ mokesčių reforma, daugelyje sričių to tikrai nepakaks. Esant tokiam darbo kaštų spaudimui išlikti patraukliu tarptautinės rinkos žaidėju darosi vis sunkiau, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė. – Todėl būtinos investicijos į efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, aukštesnį našumą ir automatizaciją. Visgi, įmonės Lietuvoje ir gerais laikais investavo per mažai. Taigi dabar, kai ekonominėse projekcijose matyti daugiau neapibrėžtumo, natūralu, kad noras investuoti mažės dar labiau“.

I.Genytė-Pikčienės vertinimu, apdirbamoji pramonė – stambiausias šalies eksportuotojas – kol kas išlaiko įprastą ritmą. Pramonės produkcijos (be rafinuotų naftos produktų gamybos) šiemet išlaikė pernykštį augimo tempą. Nepraranda pagreičio ir lietuviškos kilmės prekių (be rafinuotų naftos produktų) eksporto augimas.

Geri metai gyventojams

„Luminor“ ekonomistai kitąmet prognozuoja palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuriam impulsą suteiks ir minimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas.

„MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą ir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Didelį prieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma. Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau skatins aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, ir informacinių technologijų srityse”, – komentuoja I.Genytė-Pikčienė.

Ekonomistų vertinimu, kiek kukliau darbo užmokestis augs tradicinių paslaugų, statybų, mažmeninės prekybos, transporto sektoriuose. Užtat dėl vyriausybės sprendimų bei politikų noro įtikti rinkėjui prieš ateinančių metų rinkimus, toliau bus keliamas viešojo sektoriaus specialistų darbo užmokestis.

„Luminor“ kitąmet tikisi nuosaikaus kainų kilimo ir 2019-iais prognozuoja 2,7 proc. vidutinę metinę infliaciją.

„Šiam rodikliui kitąmet įtakos turės vartotojams išaugusios šildymo, elektros ir dujų kainos, taip pat didinamas akcizas stipriam alkoholiui. Visgi kaip stabdis veiks prognozuojamas kuro kainų kritimas krentant pasaulinei naftos paklausai.

Neracionalūs sprendimai

Spalio pabaigoje SEB bankas prognozavo, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o 2020 metais – 2,6 procento. Tą patį bankas numatė ir rugpjūtį.

SEB banko analitikas Tadas Povilauskas lėtesnį svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimą mini kaip pagrindinę priežastį, kodėl ateinančius dvejus metus Lietuvos ūkis turėtų plėstis lėčiau. „Tiesa, privatus vartojimas bei investicijos ir toliau augs istoriškai sparčiai: namų ūkių vartojimą papildomai skatins dėl mokesčių reformos didėjančios gyventojų pajamos, o investicijas palaikys įsibėgėjančios ES struktūrinės paramos panaudojimas. Lietuvos ekonomikos plėtra liks artima potencialaus BVP augimo tempui, tad ekonomikos temperatūra liks ganėtinai aukšta“, – komentavo banko analitikas.

„Vartotojų nuotaikos grįžusios į 2007 m. lygį. Tačiau esant geroms nuotaikoms pradedami daryti ne visai racionalūs sprendimai, todėl, žiūrint į priekį, geras nuotaikas reikia vertinti atsargiai, nes, jei tai nesikeis dar trejus-ketverius metus, daugės disbalanso“, – teigė ekonomistas.

Krizė tikrai bus

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad krizė tikrai bus, tačiau neaišku, kada išryškės ją lemsiantis „išorinis šokas“. Kad ir kaip būtų, jo teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis dabar yra visai kitokia, nei buvo prieš praėjusią krizę, ir vidutinio stiprumo sukrėtimas šalies būklei nebūtų toks sunkus, skelbė ELTA.

Tuo metu ekonomistas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, nors išvados po buvusios ekonominės krizės ir yra padarytos, tačiau nauja krizė gali turėti kiek kitokį pobūdį dėl prekybos karų, akcijų kursų pervertinimo ar Pietryčių Azijos skolų. Vis dėlto, kaip pabrėžė G. Nausėda, gali būti, kad nuo naujos krizės nepavyks visiškai apsisaugoti.

„Jeigu kiltų panašaus masto iššūkis, mums tokiam smūgiui amortizuoti reikėtų ne 1,5, o 4 mlrd. eurų, todėl dabartinis rezervas nėra pakankamas. Tokiu atveju tenka konstatuoti, kad tai yra geriau nei nieko, bet šiandien net ir eidami teisinga linkme einame per mažais žingsniais – neturime pakankamai lėšų nuosmukiui kompensuoti“, – sakė G.Nausėda.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.