Kaimyninėje valstybėje egzistuoja įstatymo nuostata, suteikianti galimybę išsireikalauti daug didesnę nei įprastinė neįgalumo pašalpą, todėl ji kartais viršija net šalies prezidento algą.
Kaip atskleidė dienraštis „Fakt“, tokias išmokas gaunantys asmenys dažniausiai būna įsitikinę, kad jų dydis apskaičiuojamas pagal dvejų paskutinių darbo metų atlyginimą, tačiau jie klysta.
Pasirodo, Lenkijos socialinės apsaugos tarnybai galima nurodyti, pagal kurių dvejų darbo stažo metų algą reikia apskaičiuoti pašalpos sumą. Akylai skaitantys įstatymus pasirenka laikotarpį, kai uždirbdavo daugiausia.
Tokiu būdu kai kurie lenkai išsireikalavo iš valstybės pašalpas, viršijančias ne tik ministrų algas. Prezidentas Andrzejus Duda kas mėnesį uždirba 20 tūkstančių zlotų (4654 eurus). Tačiau tai net septyniais tūkstančiais zlotų (1630 eurų) mažiau už neįgalumo pašalpą, kurią gauna vienas Pilos miesto gyventojas.
Šis pilietis yra absoliutus pašalpų rekordininkas Lenkijoje. Bet du Poznanės ir Krokuvos miestų gyventojai gauna prezidento algai prilygstančią pašalpą.
Tai kur kas daugiau nei vidutinė neįgalumo išmoka, kuri siekia 1782 zlotus (415 eurų). Minimali pašalpa yra 878 zlotai (204 eurai).
Neįgalumo pašalpas Lenkijoje gauna 2,7 mln. žmonių. Todėl dienraščio „Fakt“ paskelbta žinia papiktino nemažai internautų, kurie ėmė reikalauti, kad didžiausia įmanoma išmoka neturėtų viršyti vidutinės daugiau nei triskart.
Tačiau Socialinio draudimo tarnybos atstovai verslo tinklapiui Money.pl pareiškė, jog įstatymai numato, kad tie žmonės, kurie daug uždirba, gauna didesnes ir neįgalumo pašalpas.
Būtent nuo algos dydžio ir stažo priklauso ir pensijos. Jos irgi gali būti gerokai didesnės už vidutinę.
Didžiausią pensiją šiuo metu gauna viena Kujavijos Pamario vaivadijos gyventoja. Ji į pensiją išėjo būdama 81 metų ir turėdama 61 metų darbo stažą. Jai kas mėnesį pervedama po 20,5 tūkstančio zlotų (4,77 tūkst. eurų).
Vieno Liublino regiono gyventojo pensija siekia lygiai 20 tūkstančių zlotų (4654 eurus), jis irgi pradirbo 61 metus. Tarnyba atsisakė paviešinti dideles pensijas ir pašalpas gaunančių piliečių pavardes, nes nuogąstaujama dėl šių žmonių saugumo.