Kaip sakė ekspertai, vilčių įsitvirtinti gimtinės darbo rinkoje turi ir emigrantai, tačiau daug kas priklausys nuo jų pačių.
Graibstys IT sektoriaus darbuotojus
Kaip parodė UT išplatinta informacija, šiemet išaugo inžinierių paklausa, todėl prognozuojama, kad 2019 metais lengvai darbą ras elektronikos inžinieriai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, kompiuterijos inžinieriai, mechanikos inžinieriai ir statybos inžinieriai.
Kaip ir pernai, taip ir 2019-aisiais didelių įsidarbinimo galimybių turės IT sektoriaus darbuotojai. Tai yra kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai, sistemų analitikai ir taikomųjų programų kūrėjai.
Tiesa, vis dėlto didžiausios įsidarbinimo galimybės 2019-aisiais numatomos elektronikos inžinieriams, elektros inžinerijos technikams, elektros inžinieriams, gydytojams specialistams, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistams, kompiuterijos inžinieriams, kompiuterių tinklų specialistams, mechanikos inžinieriams, programinės įrangos kūrėjams.
Kalbant apie kvalifikuotus darbininkus, pasiseks sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams, metalo apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams, siuvėjams, kailininkams ir kepurininkams, statybininkams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, baldų apmušėjams, dailidėms ir staliams, parduotuvių pardavėjams.
Palies teisininkus, vadybininkus
Remiantis UT paskelbtais duomenimis, kiek mažiau pasiseks administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, biologams, botanikams ir zoologams, duomenų įvesties operatoriams, gyvosios gamtos mokslų technikams, grafikos ir multimedijos dizaineriams, interjero dizaineriams ir dekoratoriams.
Sunkiau įsidarbinti seksis ir jaunesniesiems teisės specialistams, pirkimo specialistams, sekretoriams, žmonėms, atliekanttiems bendras funkcijas, sporto treneriams, instruktoriams ir teisėjams, teisininkams, verslo paslaugų vadybininkams, vertėjams ir kalbininkams, žurnalistams.
Taip pat tai palies apsaugos darbuotojus, floristus, kirpėjus, kosmetikus, lengvųjų automobilių ir taksi bei furgonų vairuotojus.
Dėmesį turėtų atkreipti ir emigrantai
Kiek anksčiau lrytas.lt Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad dėl „Brexit“ apie grįžimą į Lietuvą mąstantys lietuviai puikiai galėtų įsilieti į Lietuvos darbo rinką. Anot jos, tautiečiai yra įgiję įvairiausias profesijas.
„Absoliučiai visas: tiek kvalifikuoto darbo, tiek ne“, – tada sakė ji.
Jeigu taip nutiktų, kad susikrovę lagaminus emigrantai grįžtų į gimtinę, Lietuvos darbo rinkos situacija priklausytų nuo grįžtančių profesijų ir motyvacijos, teigė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Mitalas.
„Jei tai bus kvalifikuoti darbininkai, kurių pastaruoju metu labai trūksta, jų įsidarbinimo galimybes vertinčiau optimistiškai. Tai taip pat padėtų šalies ekonomikai, nes vis daugėja verslininkų, kurie turi apriboti savo plėtros planus dėl tinkamų darbuotojų trūkumo.
Tačiau mažiau paklausių profesijų darbuotojams reikėtų nusiteikti, kad gali tekti persikvalifikuoti“, – atvirai apie galinčią susiklostyti situaciją kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, taip pat labai svarbu, kokių atlyginimų tikėsis grįžtantieji.
„Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje dar nėra toks, kokio jie galėjo tikėtis JK. Teoriškai padidėjusi darbo jėgos pasiūla darbo rinkoje galėtų sulėtinti bendrą atlyginimų augimą, kuris pastaruoju metu buvo itin spartus.
Visgi jei atvykstantieji sėkmingai integruosis į darbo rinką, tai prisidės prie verslo plėtros ir ekonomikos augimo ir to naudą pajusime visi“, – sakė V.Mitalas.
Emigrantams mato du scenarijus
Kalbėdamas apie tai, kiek realu grįžtantiems emigrantams užpildyti paklausiausių profesijų darbo vietas Lietuvoje, LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas sakė matantis du scenarijus.
„Priklauso nuo to, kokių profesijų ir kokių lūkesčių migrantai grįš. Spėju, kad kompanijos, įdarbinančius aukštos kvalifikacijos, brangiai apmokamus darbuotojus imsis legalių priemonių, kaip išlaikyti tuos darbuotojus ir po „Brexit“. Priemonių tam yra.
Net ir dabar Lietuvoje yra darbuotojų ne iš ES šalių, o ir Lietuvos piliečiai užsienyje dirba ne tik ES, bet ir, pavyzdžiui, JAV. Jei, ir čia reikia pabrėžti „jei“, grįš žmonės be ypatingos kvalifikacijos, galimi du scenarijai.
Pirmas – optimistinis – kadangi trūksta darbuotojų, tai jie visi ir įsidarbins. Antras – pesimistinis – grįžusių netenkins atlyginimai, nes JK jie žymiai didesni, o vietinių darbdavių – grįžusiųjų kvalifikacija“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip šiemet keisis lietuvių uždarbiai ir gaunamos pajamos, Ž.Šilėnas sakė, jog tikėtina, kad vidutinis atlyginimas ir toliau augs.
„Taip pat pajamas padidins neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas. Bet pagrindinis pajamų kilimas visgi yra susijęs su ekonomikos augimu“, – teigė jis.
Štai naujausi UT duomenys rodo, kad šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 154,4 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Kalbant apie 2019-uosius, naujausia SEB banko ekonomisto Tado Povilausko apžvalga parodė, kad nedarbas šalyje šiemet turėtų būti apie 6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
