Ekspertai kirto pinigus namuose laikantiems lietuviams: įvardijo didžiausią grėsmę

Nors apie telefoninius sukčius kalbama gerą dešimtmetį, savo santaupas patikėję melu atiduoda vis daugiau lietuvių. Ekspertai sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl sukčiai lengvai randa aukų, yra tai, kad lietuviai krūvas pinigų laiko namie.

Kasmet sukčiai apgauna apie 3000 žmonių. Pernai aukų keliais procentais padaugėjo. Policija ištiria mažiau nei pusę atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kasmet sukčiai apgauna apie 3000 žmonių. Pernai aukų keliais procentais padaugėjo. Policija ištiria mažiau nei pusę atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per 10 metų, nuo praėjusios krizės pradžios iki dabar, daugiausiai uždirbo tie, kurie nusipirko Finansų ministerijos platinamų obligacijų.<br>Stop kadras
Per 10 metų, nuo praėjusios krizės pradžios iki dabar, daugiausiai uždirbo tie, kurie nusipirko Finansų ministerijos platinamų obligacijų.<br>Stop kadras
Finansų konsultantai siūlo šiek tiek santaupų laikyti banke, juodai dienai. Bet jei pavyksta sutaupyti daugiau, pinigus patariama investuoti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Finansų konsultantai siūlo šiek tiek santaupų laikyti banke, juodai dienai. Bet jei pavyksta sutaupyti daugiau, pinigus patariama investuoti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 11, 2019, 2:09 PM, atnaujinta Feb 11, 2019, 2:31 PM

Finansų konsultantai siūlo šiek tiek santaupų laikyti banke, juodai dienai. Bet jei pavyksta sutaupyti daugiau, pinigus patariama investuoti.

O būdų tam – daugybė. Reporteris Gedas Salyga aiškinosi, ką labiausiai apsimoka daryti su atliekamais pinigais.

Pakalbinus atsitiktinius praeivius gatvėje buvo įstitikinta, kad dažnas lietuvis  yra susidūręs su telefoniniais sukčiais.

„Gavau žinutę, kad: „Mama, aš patekau į bėda“. O aš netekėjus ir niekada vaikų neturėjus, tai va ir baigėsi“, – sakė viena praeivė.

„Naktį, pirmą valandą, paskambino, kad sūnus avarijoje. Bet man labai greitai daėjo, aš su juo labai šiurkščiai pakalbėjau, tai greitai užbaigėm kalbą“, – pasakojo kita.

 „Paskambino, kad papuolė sūnus į avariją, reikia pinigų. Aš greit susipratau ir nutraukiau pokalbį“, – prisiminimais dalijosi praeiviai.

Anot policijos, sukčiai aukas atsirenka atsitiktinai ir kuria vis išradingesnes istorijas.

Neseniai Plungės rajono gyventojai paskambino rusiškai kalbantis sukčius ir pasiūlė praturtėti – pirkti virtualių valiutų – bitkoinų. 62-ejų moteris sukčiams atidavė 30 tūkstančių eurų.

Kasmet sukčiai apgauna apie 3000 žmonių. Pernai aukų keliais procentais padaugėjo. Policija ištiria mažiau nei pusę atvejų.

„Nei banko darbuotojai, nei policija, nei kitos tarnybos niekada nereikalauja asmens duomenų. Visų pirma, mums jie nereikalingi, mes juos patys turime ir elektroninio prisijungimo duomenys yra žmogaus raktas, kurio jis niekam negali atiduoti“, – komentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Dažnai sukčiams nereikia kaulyti prisijungimų prie banko sąskaitų, mat žmonės santaupas atiduoda grynaisiais.

Sukčiams aukų rasti nesudėtinga, mat anot Lietuvos banko, lietuviai namie turi mažiausiai pusantro milijardo eurų.

Ekspertai siūlo sąskaitoje turėti kelių mėnesių algoms prilygstančias santaupas, jei nelaimė ištiktų. O jei pinigų lieka daugiau, juos patariama investuoti.

„Kas būtų išmintingiausia, tai tos formos, kurias skatina pati valstybė, tai II ar III pakopos pensijų fondai arba gyvybės draudimas“, – teigė analitikas Vaidotas Rūkas.

Viena investavimo paslaugas teikianti bendrovė suskaičiavo, kaip investuoti apsimokėjo labiausiai.

Per 10 metų, nuo praėjusios krizės pradžios iki dabar, daugiausiai uždirbo tie, kurie nusipirko Finansų ministerijos platinamų obligacijų. Taip investuoti pinigai išaugo pusantro procento.

Į II pakopos pensijų fondus pervesti pinigai, įvertinus infliaciją,  per 10-metį vidutiniškai išaugo mažiau nei procentu.

Kitos investicijos per dešimtmetį buvo nuostolingos. Dėl nuliui artimų palūkanų nuvertėjo kaip indėliai padėti pinigai.

O, pavyzdžiui, būsto vertė vidutiniškai sumažėjo 6,5 procento.

„Dalis žmonių, investuojantys į NT, tai jie naudoja paskolą, kas gerokai gerokai padidina investavimo riziką, jei investuojama su banko paskola“, – aiškino V.Rūkas.

Investuojantys ilgesniam laikotarpiui – uždirba daugiau. Per 20-imt metų daugiausiai uždirbo nuomojantys būstą  – dviejų dešimtmečių grąža siekia 11 procentų. 

6-iais procentais išaugo investicijos į Lietuvos įmonių akcijas. Nors įvyko dvi ekonominės krizės.

Po daugiau kaip 3 procentus uždirbo tie, kurie prieš 20 metų pinigus investavo į obligacijas. Šiek tiek padidėjo ir indėlių vertė — prieš kelioliką metų palūkanos už indėlius dar buvo didesnės.

Tačiau, anot ekspertų, didelė dalis lietuvių tiesiog neturi pinigų investuoti.

„Norint investuoti į NT, reikia sukaupti nemažą sumą. Tai yra arba jau paveldėtas turtas, bet jei pačiam reikai sukaupti, nupirkti, sukaupti lėšų ir nuomoti tą būstą, tai jau ir lėšų reikia ir tai yra darbas“, – pažymėjo Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Apklausos taip pat rodo, kad pernai investavo 17-ka procentų lietuvių. Daugiau kaip pusė renkasi pensijų fondus ir investuoja ilgesniam nei 10-ties metų laikotarpiui. Dauguma investuoja nuo 50 iki 100 eurų kas mėnesį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.