Ekonomikos augimo sulėtėjimo 2018 metų pabaigoje mastas nemaloniai nustebino Europos valdžią: Italijos ekonomiką ištiko recesija, o Vokietija vos jos išvengė.
ECB kol kas skelbia, kad pagrindinės palūkanų normos nebus keičiamos bent iki 2019 metų vasaros pabaigos. Spėjama, kad po to normos gali būti padidintos.
Paklaustas, ar dėl silpnų ekonominių duomenų mažėja normų padidinimo tikimybė, F. Villeroy de Galhau atsakė, jog euro zonos centrinis bankas vertins tolesnius statistinius duomenis.
„Pagrindinis klausimas – ar ekonomikos silpimas yra laikinas reiškinys ir augimas šiemet gali vėl paspartėti, ar ši tendencija yra ilgesnės trukmės“, – pareiškė jis.
Šie F. Villeroy de Galhau pareiškimai yra dar vienas ženklas, jog ECB svarsto naujas ekonomikos skatinimo priemones, rašo agentūra „Bloomberg“.
ECB vykdomosios valdybos narys Benoit Coeure (Benua Kerė) praėjusį penktadienį pareiškė, jog ECB svarsto galimybę atnaujinti tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO).
Tuo tarpu ECB valdančiosios tarybos narys ir Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas (Olis Renas) interviu vokiečių dienraščiui „Handelsblatt“ pareiškė, jog euro zonos centriniam bankui reikia „aiškių ir įtikinamų argumentų“, kurie pagrįstų TITRO atnaujinimą.
ECB turi „visų įmanomų priemonių“ tam atvejui, jeigu Europos ekonomika ims dar sparčiau silpti, pareiškė O. Rehnas, kuris laikomas vienu pagrindinių pretendentų į ECB vadovus.
Savo ruožtu F. Villeroy de Galhau pažymėjo, kad ECB galės „nepaprastai veiksmingai“ veikti, pasitelkdamas iš karto tris priemones: didesnio likvidumo teikimą bankams, turto pirkimą ir palūkanų normų keitimą.
„Šias tris priemones naudosime pragmatiškai“, – pareiškė jis.
Pasak Prancūzijos centrinio banko vadovo, pagrindinė problema, su kuria susiduria euro zonos ekonomika, yra visuotinis politinis neapibrėžtumas. Į eksportą orientuotai Vokietijos ekonomikai šis veiksnys daro didesnį poveikį negu bet kuriam kitam euro zonos ūkiui, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Ispanijos, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) labai priklauso nuo vidaus paklausos.
„Jeigu politikai artimiausiais mėnesiais galės sumažinti šį neapibrėžtumą, ekonominė padėtis gali gerokai pagerėti“, – mano F. Villeroy de Galhau.
